Ekskursija po Žemaitijos dvarus

2025 m. rugsėjo 13 d. LBKS bajorai iš įvairių kraštų išvyko į dviejų dienų ekskursiją po Žemaitijos dvarus.

Pirmasis lankytas miestelis – Biržuvėnai. Čia ekskursijos dalyviai aplankė medinį Biržuvėnų dvarą – labai seną vietovę, istoriniuose šaltiniuose minimą nuo 1253 m. XV a. čia buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras, valdomas karaliaus vietininkų. Ilgiausiai dvare šeimininkavo didikai Gorskiai – nuo XVII a. iki XX a. vidurio. Vaizdingame Virvytės slėnyje įsikūrusi Biržuvėnų sodyba – vienintelė Lietuvoje, išlaikiusi pirminę savo struktūrą su unikaliais mediniais pastatais ir XVIII a. vidurio reprezentacinio dvaro kiemo fragmentais. Ponų namo interjere išlikę autentiški židiniai su XVII a. kokliais, kaminai, grindų plytelės. Lankytojai gali apžiūrėti svetaines, virtuvę, ponų miegamąjį, kabinetą bei kitus kambarius, taip pat pamatyti paskutiniųjų dvaro šeimininkų „Meiseno“ porcelianą.

Vėliau bajorai nuvyko į Plungės dvarą, kur apžiūrėjo rūmus ir plačiau susipažino su čia gyvenusių dvarininkų bei iškilių asmenybių istorija. 1873 m. dvarą iš grafų Zubovų nusipirko kunigaikštis Mykolas Oginskis ir čia pasistatė rūmus. Tai buvo žinomas mecenatas ir lietuvybės rėmėjas, plėtojęs savo senelio Mykolo Kleopo Oginskio muzikines tradicijas. Dvare veikė viena pirmųjų muzikos mokyklų Lietuvoje, kurioje 1889–1893 m. mokėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Paauglystėje jis gyveno Plungėje, orkestre grojo įvairiais instrumentais – fleita, klarnetu, giedojo chore. Tuo metu pradėjo ir pirmuosius žingsnius tapyboje. Į Plungę Čiurlionis grįžo 1909 m., po jungtuvių su Sofija Kymantaite. Tų metų liepos–spalio mėnesiais jie gyveno Plungės bažnyčios klebonijoje. Čiurlionis šį laikotarpį vadino „laimingiausia jų gyvenimo vasara – meilės ir kūrybinio džiaugsmo laiku“. Ekskursijos dalyviai aplankė ne tik Plungės dvarą bei parką, kuriame veikė kunigaikštienės Marijos Oginskienės remiama lietuviška mokyklėlė, bet ir Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Joje ant vienos iš sienų kabo M. K. Čiurlionio ir S. Kymantaitės nuotrauka bei jų santuoką liudijantis dokumentas.

Toliau kelionė tęsėsi į Šateikius. Šateikių dvarą iki Antrojo pasaulinio karo valdė didikai Pleteriai. Šiuo metu čia įsikūrę senelių namai. Apžiūrėję atnaujintas dvaro gyvenamąsias patalpas ir rūsius, ekskursantai patraukė link neogotikinės Šateikių bažnyčios, kurios statybą fundavo Pleteriai. Manoma, kad būtent šioje bažnyčioje 1909 m. sausio 1 d. susituokė M. K. Čiurlionis ir S. Kymantaitė.

Pirmąją kelionės dieną bajorai užbaigė sodyboje prie Platelių ežero „Po ąžuolais“, kurioje vyko jauki vakaronė su Žemaičių bajorų draugijos nariais prie vaišių stalo bei sodybos krosnyje kepto kugelio.

Antrąją ekskursijos dieną, rugsėjo 14-ąją, bajorai pradėjo nuo Renavo dvaro rūmų ansamblio, kuriame įrengta reprezentacinio interjero ekspozicija, supažindinanti su XIX a. Lietuvos dvarų kultūra. Renavas – vienas įdomiausių dvaro ansamblių Žemaitijoje. Anksčiau jis vadintas Gaurės Gaurelių dvaru, bet 1780 m. savininku tapęs baronas Antanas Renė suteikė vietovei savo pavardę. Vėlyvojo klasicizmo rūmai iškilo 1830–1833 m. Dvare vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas: čia koncertavo Oginskių orkestrai, lankėsi dailininkai, rašytojai, politikai. Renave augo pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius ir jo brolis Stanislovas – 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Dvarą garsino 18 ha angliško stiliaus parkas bei unikali biblioteka su išlikusiais spiraliniais metaliniais laiptais.

Toliau ekskursija tęsėsi Telšiuose su charizmatišku gidu Andriumi Daciumi. Jis aprodė senamiestį, šv. Antano Paduviečio katedrą ir jos kriptą, kur palaidoti trys Telšių vyskupai – Justinas Staugaitis, Vincentas Borisevičius ir Pranciškus Ramanauskas. Telšiai vadinami Žemaitijos sostine ir Lietuvos katalikybės centru. Miestas įsikūręs prie Masčio ežero, ant septynių kalvų. Pasak legendos, jį įkūrė karžygys Džiugas (dar vadintas Telšiu). Senamiestis, išsaugojęs autentišką gatvių tinklą ir aikščių planą, paskelbtas urbanistikos paminklu.

Vėliau bajorai aplankė Džiuginėnų dvarą, įsikūrusį greta garsiojo piliakalnio, kuriame, kaip teigiama, gyveno Telšių miesto įkūrėjas Džiugas. Dvaro istorija glaudžiai susijusi su Gorskių gimine, rašytoja Žemaite bei dailininku, fotografu J. Perkovskiu. Išlikęs Gorskių statytas ponų namas, rekonstruotas XIX a. 1864–1866 m. Čia tam tikrą laiką gyveno jaunoji bajoraitė Julija Benesevičiūtė, vėliau išgarsėjusi kaip rašytoja Žemaitė.

Kelionės pabaigoje ekskursijos dalyviai lankėsi Paragių dvare. Tai seserų rašytojų Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės gimtinė. Jos kūrė bendru slapyvardžiu Lazdynų Pelėda. Miškų apsuptame XIX a. dvarelyje prabėgo jų vaikystė, dažnai atspindėta apsakymuose, ir patys kūrybingiausi vakarai, kai, atlikusios visus ūkio darbus, seserys vėl imdavo plunksną.

Ekskursijos organizatoriai – Aelita Bielinytė, Aidas ir Linijus Baškiai (VKBS)

Ekskursiją padėjo organizuoti kultūrinių iniciatyvų UAB „Apija“

Nuotraukos iš ekskursjos – Mariaus Staškevičiaus (LBKKS)