Rėmėjai
1,2% parama
LBKS 30-mečio šventė Gelgaudiškyje
2024 metų rugsėjo 14 dieną Šakių rajone Gelgaudiškio dvaro rūmuose įvyko atkurtos Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 30-ties metų jubiliejinė šventė. Šventės svečiai – bajorai iš visų LBKS kraštų bei kviestiniai svečiai iš kitų kilmingų organizacijų į dvaro rūmus žengė nutiestu raudonu kilimu, kuriuos hole iškilmimgai pasitiko saksofonisto Antano Milerio muzikos garsai, svečiai buvo vaišinami taure putojančio gėrimo. Šventės dalyviams susirinkus pagrindinėje menėje, renginio vedėjas – meno istorikas dr. Marius Daraškevičius, pasipuošęs istoriniu bajoro kostiumu su kontušo juosta, pristatė LBKS vadovybę. Po Lietuvos Respublikos ir LBKS iškilmingo himnų sugiedojimo šventinę kalbą tarė LBKS Vadas Perlis Vaisieta, 30-ties metų laikotarpio LBKS vadus pristatė LBKS senatorius Aidas Baškys, oficialų pasveikinimo žodį tarė LBKS Garbės vadas Kęstutis Ignatavičius bei LBKS maršalka Stasys Knystautas. LBKS nariams buvo perskaitytas sveikinimas nuo Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo Panevėžio krašto vado Egidijaus Matulevičiaus. Po sveikinimo žodžių renginio vedėjas meno istorikas dr. Marius Daraškevičius moderavo pokalbį apie bajorijos reikšmę Lietuvos istorijoje su Sąjungos Garbės nariu karo istoriku dr. Valdu Rakučiu.
Pasibaigus istorikų kalboms, menėje skambėjo Klaipėdos pilies teatro aktorių – Ramūno Zebleckio Šepučio ir jos žmonos Vilijos savos kūrybos dainos bei LBKS Garbės vado Kęstučio Ignatavičiaus ir jo anūkės Indrės vokaliniai numeriai. Rūmų šeimininkė, ponia Diana Sederavičiūtė papasakojo dvaro istoriją, apie buvusius dvaro šeimininkus ir kuo dvaras gyvena šiandien. Renginio organizatorė ir LBKS vado pavaduotoja kultūrai Aelita Bielinytė tarė pasveikinimo žodį ir įvardijo priežastis, kodėl LBKS 30-mečio šventei buvo pasirinktas būtent Gelgaudiškio dvaras. Vėliau šventės dalyviai buvo pakviesti aplankyti rūmų menes, kuriose buvo pristatomi kuriančiųjų bajorų darbai, kraštų istorijas pasakojantys nuotraukų stendai, paveikslai, bajorų menininkų ir mokslininkų išleistos autorinės knygos, taip pat buvo galima pamatyti žurnalo „Lietuvos bajoras“ leidinių komplektą nuo pirmojo iki paskutiniojo leidinio, taip pat medalius, insignijas, raštus-padėkas už mecenavimą.
Kauno krašto ekspozicijų menėje VDU prof. Darius Danusevičius skaitė paskaitą apie ąžuolus, jų ilgaamžiškumą bei DNR kodą, kai kurie Lietuvoje augantys ąžuolai vis dar mena LDK Didžiųjų kunigaikščių laikus, vieno iš jų, tai yra Karvelių ąžuolo, kurio amžius – 700 metų, gilę maišelyje šventės dalyviai galėjo gauti dovanų ir vėliau pasisodinti savo šeimos ąžuolą. Po paskaitos apie ąžuolus, Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos ekspozicijų menėje svečiai buvo vaišinami kepto stirnino puošto žalumynų karūna ir laukinio miško paršelio mėsa, kuriuos šventės svečiams dovanojo LBKKS narys, aistringas medžiotojas bei medžiotojų draugijos ir sąjungos narys Žilvinas Jonas Giedraitis, o numalšinti troškulį svečiai galėjo istorinio paveldo gėrimu – midumi, kurį švečiams dovanojo LBKKS narys Vilmantas Gudonavičius. Vaišindamiesi svečiai galėjo apžiūrėti Kauno krašto ekspoziją, kurioje buvo eksponojama gausybė įvairių istorinių dokumentų, nuotraukų, mokslinių straipsnių, knygų, gobelenų, įspūdingų siuvinėtų paveisklų bei šviesaus atminimo Dalios Tišerskytės kūrybos.
Po ekspozicijų apžiūros, daugiau nei 170 svečių rinkosi vidiniame rūmų kieme prie šventinių stalų paragauti gardžių valgių bei pabendrauti tarpusavyje. Šventės vedėjas meno istorikas dr. Marius Daraškevičius svečiams pristatė ir į terasos sceną pakvietė senovinių šokių kolektyvą iš Marijampolės, po šokėjų pasirodymo svečiai galėjo prisijungti prie kolektyvo ir drauge sušokti vieną ir kitą šokį. Renginį vainikavo šventinis tortas su LBKS herbu ir fejerverkais, kurio pirmąjį gabalėlį simboliškai prapjovė LBKS vadas Perlis Vaisieta.
Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas nuoširdžiai dėkoja visiems šventės organizatoriams ir kiekvienam nariui bei dalyviui prisidėjusiam prie renginio ir ekspozicijų kūrimo.
Skelbimas LBKKS Tarybos nariams
Šaukiamas LBKKS Tarybos posėdis, kuris vyks 2024 metų rugpjūčio 6 dieną Santakos viešbutyje
(Best Western Santakos Hotel), adresu J. Gruodžio g. 21, Kaunas, 19 valandą.
Dienotvarkė:
1. Bajoro Č. Vladičkos inauguracijos ceremonija.
2. LBKKS Maršalkos rinkimai.
3. LBKS 30-čio paminėjimo šventė.
4. Einamieji klausimai.
Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas (h. Lodzia, h. Boncza)
Ekspedicija po Šiaurinę Lenkiją (su dalyvavimu Žalgirio mūšio minėjimo renginiuose)
2024 m. liepos 11 d. kelionę po Šiaurinę Lenkijos dalį pradėjome nuo Varmės Lidzbarko, kuriame lankėme vyskupų pilį ir rezidenciją. Iki XIII a. šioje vietoje egziztavo prūsų tvirtovė, nuo XIII-XVIII a. Varmės Lidzbarkas priklausė vyskupams. Pilis pastatyta XIV a. viduryje ir yra gotikinės fortifikacijos paminklas, itin vertingas ne tik Lenkijoje, bet ir Vakarų Europos gotikos paveldo kontekste. Toliau lankėme Fromborko Varmės vyskupijos kapitulos katedrą (XV a.) ir įtvirtintą jos kopleksą, šioje katedroje kaunauninko pareigas apie 30 metų ėjo Mikalojus Koperninkas, čia parašė svarbiausius savo veikalus, katedroje buvo ir palaidotas, kurio palaikai visai netikėtai buvo atrasti tik 2010 m. Šventovė garsėja savo unikaliais vargonais, kurių skambesį galėjome išgirsti specialiai ekspedicijos dalyviams paruoštoje senųjų muzikos kūrinių programoje.
Antrąją ekspedicijos dieną aplankėme netoli Elbingo įsikūrusią nedidelę gyvenvietę, pavadinimu Janovas prie Elbingo. Jau XV a. šioje vietoje buvo Kryžiuočių ordinui priklausęs dvaras, kuriame buvo auginami žirgai, vėliau dvaras tapo privačiu. XX a. pradžioje dvaro sodyba ir namas perstatyti, išlikusi dvaro sodybos struktūra, itališkos vilos tipo gyvenamasis namas su dalimi autentiškos vidaus įrankos, nedidelis parkas. Tai nedidelio Rytprūsio dvarelio ir jo likimo pavyzdys. Aplankę dvarą nuvykome į Kvidzyną. Kvidzynas (ordino laikais Marienverderis) buvo Pomezanijos (Pamedės) vyskupijos kapitulos pilis ir katedra (XIV-XV a.). Kompleksas pastatytas križiuočių ordino pilių pavyzdžiu, žavintis savo autentiškumu. Pilyje aplankėme muziejų ir katedrą, kurioje išlikę įspūdingi gotikinės tapybos fragmentai. Pakeliui vykdami į Malborką, dar sutojome nedideliame Gnievo viduramžių miestelyje ant aukšto Vyslos skardžio. XII-XIV a. čia pastatyta kryžiuočių ordino pilis. XV a. viduryje ji atiteko Lenkijai. XVII a. Gnievo seniūnu buvo būsimasis karalius Jonas Sobieskis, kuris savo žmonai greta pilies pastatė barokinius rūmus, nors daug kartų keitėsi pilies šeimininkai ir paskirtis, tačiau tai viena iš kelių labai gerai išsilaikiusių ordino pilių, šiai dienai ji pritaikyta turizmui (įsikūręs muziejus, viešbučiai, SPA, restoranai). Antroje dienos pusėje pasiekėme Malborką. Malborkas (ordino laikais Marienburgas) – Vokiečių ordino sostinė 1309-1457 m., didžiojo ordino magistro rezidencija, dižiausia gotikinė plytų mūro pilis pasaulyje (UNESKO objektas). Pilį lankėme vakare, grožėjomės žibintų šviesoje apšviestais pilies dekorais.
Trečią ekspedicijos dieną vykome į Žalgirio mūšio lauką, kur lankėmės specialiai šiam mūšiui skirtame muziejuje bei Žalgirio mūšio inscenizacijoje – tai viena įspūdingiausių ir didžiausių tokio tipo viduramžių istorijos rekonstrukcijų Europoje, mūšio inscenizacijoje dalyvavo apie tūkstantis šiai dienai pasiruošusių “aktorių”. Iškilmių, skirtų Žalgirio mūšio minėjimui, metu LBKS atstovų delegacija su Lietuvos ambasados Lenkijoje atstovais, Lietuvos kariuomenės atstovais padėjo vainikus prie Žalgirio mūšio monumento ir prie LBKS pastatyto paminklinio akmens. Ketvirtą ekspedicijos dieną lankėme vyskupams priklausiusią gotikinę pilį Olštyne, kurioje veikia nedidelis, bet informatyvus muziejus. Jo ekspozicijos skirtos mikalojui Kopernikui, regiono sakralinei ir pasaulietinei bei taikomajai dailei. Toliau kelionę tęsėme į kalvotose apylinkėse tarp dviejų ežerų įsikūrusį Ryną ir jį garsinančią įstabią XIV-XV a. pilį. Pilis priklausė vokiečių ordiniui , joje kurį laiką gyveno iš LDK pas gryžiuočius pabėgęs Vytautas su žmona Ona, XVI a. pilis pritaikyta Prūsijos kunigaikščio Albrechto medžioklės rezidencijai, dar vėliau, tai yra XIX a. pilyje veikė kalėjimas. Senosios pilies išlikęs tik vienas sparnas, kita – iš XIX a. Pilis šiuo metu veikia kaip viešbutis, SPA, restoranas. Kelionės pabaigoje nuvykome į Šventąją liepą, kurioje aplankėme Švč. Mergelės sanktuariumą ir jėzuitų antsamblį (XV-XVII a.) – vieną iš kelių garsiausių Švč. Mergelės Marijos sanktuariumų Lenkijoje. Šventovėje grožėjomės bažnytiniu paveldu bei gėrėjomės senųjų vargonų muzika bei jų puošyba.
Legitimacija
2024-07-06 Lietuvos Karalystės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės diena. Vilniaus rotušėje vyko iškilmės, kuriose buvo pripažinta bajoriška kilmė 65 bajorų palikuonims ir įteikti tą patvirtinantys dokumentai.
Nuoširdžiai sveikiname Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos narius, kuriems buvo patvirtinta ši garbinga privilegija:
Ričardą Adomavičių, h. Taczala,
Joną Korganą, h. Kościesza,
Luką Korganą, h. Košciesza,
Birutę Eleną Čirienę, h. Wieniawa
Jurą Roką Čirą, h. Wieniawa
Vytį Pijų Čirą, h. Wieniawa
Jorį Beną Čirą, h. Wieniawa
Česlovą Vladičką, h. Wieniawa
Kęstutį Lauryną, h. Kojen,
Žilviną Joną Giedraitį. h. Grzymala,
Linkiu Jums garbingai saugoti Lietuvos bajorijos paveldą, papročius ir tradicijas, visur ir visada vadovautis tiesos, garbės ir orumo pareigos principais.
Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas
Stasys Knystautas h. Lodzia, h. Boncza
Sveikinimas su Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – diena
Šiandien minime Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.
Šio Lietuvai svarbaus istorinio įvykio įprasminimo dieną prisimename giliausias ir tvirčiausias savo istorijos šaknis, laikančias mūsų valstybę, nusilenkiame valdovui, kovojusiam už jos laisvę ir didybę.
Paveikslas – „Mindaugo karūnavimas“ (dail. Adomas Varnas, 1952–1953 m)
Lietuvos Bajorų Karališkoji sąjunga kviečia Jus į YPATINGĄ ŠVENTĘ – LIETUVOS BAJORŲ KARALIŠKOSIOS SĄJUNGOS 30-METĮ !
LBKKS Tarybos susirinkimas – išvyka į “Beržų dvaro sodybą”
2024 metų balandžio 7 dieną LBKKS Tarybos nariai rinkosi į “Beržų dvaro sodybą” esančią Jonavos rajone Šilų seniūnijoje Beržų kaime, kurioje aptarė ne tik 2024 metų svarbius klausimus, bet ir dalinosi velykiniais įpūdžiais bei mėgavosi bundančia pavasarėjančia gamta. Buvusio dvaro teritoriją mielai aprodė ir eksursiją pravedė dvaro šeimininkas LBKKS Tarybos narys Mykolas Kazlauskas (h. Gozdawa), eksursijos metu bajorai įdėmiai klausėsi pasakojimų apie sodybos šeimininko prosenelį (Beržų dvaro sodybos savininką, Vyties kryžiaus kavalierių, Klaipėdos išvadavimo didvyrį, Šaulių sąjungos viršininką, pulkininką) – Mykolą Kalmantą, kurio garbei dvaro sodybos teritorijoje pastatytas atminimo akmuo. Simboliška, bet šis atminimo akmuo sodyboje iškilo Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, kad dar ne vienai kartai primintų apie istorines asmenybes ir jų indėlį į valstybės kūrimą.
Dvarų architektūrinės keramikos paroda bei XVII a. Prancūzijos dvarų muzikos koncertas Panemunės pilyje
2024 metų balandžio 6 dieną Panemunės pilyje atidaryta “DVARŲ ARCHITEKTŪRINĖS KERAMIKOS PARODA”. Parodoje pristatoma architektūrinė keramika – krosnių ir židinių dekoratyviniai kokliai. Eksponuojami daugiausia Lietuvos dvaruose sutinkamų dekoratyvinių koklių pavyzdžiai, tačiau taip pat pateikiami dirbiniai ir iš kitų Lietuvos kultūros paveldo paminklų. Parodos autorė Aelita Bielinytė yra ne tik LBKS narė, bet ir VDA alumnė, aukščiausios kategorijos architektūrinės keramikos restauratorė, dirba kultūros paveldo objektuose koklinių krosnių ir židinių restauravimo, konservavimo ir atkūrimo srityje, yra mokslinių straipsnių autorė, bendraautorė. Projektuoja bei kuria autorines meninio dekoro koklines krosnis, židinius. Už išskirtinę veiklą kultūros paveldo srityje jai yra suteiktas Lietuvos restauratorių sąjungos ir Kultūros ministerijos kultūros paveldo specialisto garbės ženklas.
Parodos programą vainikavo Senosios muzikos festivalio koncertas AIR DE COUR ŠOKIŲ RITMU. Ansamblis „Chiaroscuro“ (Rūta Vox (Vosyliūtė) – mecosopranas, Ieva Baublytė – išilginės fleitos, Justyna Reksc-Raubo – viola da gamba, Ieva Baltmiškytė – teorba, barokinė gitara, Vilimas Norkūnas – klavesinas) pristatė XVII a. Prancūzijos dvarų muzikos grožį, jį atskleidė per elegantiškus baroko šokius ir air de cour žanrą: nuo dainų su liutnios pritarimu iki viola da gambos, klavesino ir dailių fleitos garsų – gyvai skambančios Prancūzijos monarchų Liudviko XIII-ojo ir Liudviko XIV-ojo laikų muzikos. Air de cour programa siekiama atskleisti prancūziškos muzikos galantiškumą ir rafinuotumą, kviečiant klausytojus į poetišką kelionę per baroko epochą.
