Rėmėjai
1,2% parama
Užuojauta
Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga su giliu liūdesiu priėmė žinią apie bajoro Česlovo Norvaišos mirtį.
Netekome garbingo žmogaus, kilnios dvasios bajoro, savo gyvenimu liudijusio ištikimybę Tėvynei, bajoriškosioms tradicijoms ir bendruomenės vertybėms. Jo darbai, laikysena ir atsidavimas išliks gyvi mūsų atmintyje bei bajorų bendruomenės istorijoje. Šią skausmo ir netekties valandą reiškiame nuoširdžią ir gilią užuojautą Velionio šeimai, artimiesiems ir visiems, kuriems buvo brangus Jo buvimas, žodis ir darbai.
Tegul šviesus bajoro Česlovo Norvaišos atminimas gyvena mūsų širdyse, o Jo siela ilsisi Viešpaties ramybėje.
Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga
LBKKS vado sveikinimas
Mieli bajorai,
Nuoširdžiai sveikinu Jus su iškilia mūsų valstybės švente- Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Bajorija per amžius buvo Lietuvos Respublikos valstybingumo atrama, gynė Tėvynę, puoselėjo garbės, ištikimybės ir tarnystės Lietuvai idealus.
Tegul šios kilnios vertybės ir šiandien telkia mūsų bendruomenę, stiprina jos dvasią ir įkvepia prasmingiems darbams Lietuvos labui.
Linkiu, kad bajorų garbė, vienybė ir pagarba protėvių paveldui lydėtų Jus kasdienybėje, o meilė Lietuvai būtų tvirta kaip mūsų garbingos istorijos pamatai!
Gražios ir prasmingos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos šventės!
Su bajoriška pagarba
Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas
Stasys Knystautas h.Lodzia, h. Boncza
Sveikinimas
Sveikiname vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – proga. Tai diena, primenanti mūsų tautos stiprybę, vienybę ir ryžtą kurti laisvą, nepriklausomą Valstybę. Tegul ši iškili šventė įkvepia pasididžiavimą savo šalimi, stiprina bendrystę ir skatina atsakingai puoselėti Lietuvos ateitį.
LBKKS Taryba
LBKKS vado šventinis sveikinimas
Sveikinimas
Žiniasklaidos dėmesys renginiui “Didžioji bajoriška medžioklė Salų dvare 2025”
Apie renginį straipsnį parengė dienraštis “Rokiškio sirena”.
Nuoroda į straipsnį:
Didžioji bajoriška medžioklė Salų dvare 2025
Lietuvos Karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, pergalė Žalgirio mūšyje, Vytautas Didysis
niekur nedingo, nedingo ir bajoriškos dvarų kultūros ir paveldo puoselėjimo tradicijos. Lietuvos
bajorų Kauno krašto sąjunga, tęsdama tradicinį renginį „Didžioji bajoriška medžioklė 2025“ po
įspūdingo renginio Kaune, 2025 m. gruodžio 13 d. organizavo tokį patį renginį Salų dvare.
Bajoriška medžioklė pagal visas LDK medžioklės tradicijas ir etiketą įvyko Vilniaus medžioklės
Klubo „Energetikas“ ir vietinio „Salagiris“ klubo plotuose, kuriuose itin gausu laukinių žvėrių.
Būtina paminėti, kad bajoriškoje medžioklėje dalyvavo medžiotojai iš įvairių Lietuvos vietų,
o ypač malonu, kad joje buvo gausu ir moterų – medžiotojų, iš Žemaitijos, Ignalinos ir iš kitur…,
o po įspūdingų medžioklės laimikių, dvare vyko senasis medžioklės užbaigimo ritualas Pokotas
su medžioklės Karalienės ( Alės Bukauskienės iš Ignalinos) vainikavimu ir vertingo prizo įteikimu.
Kultūrinė ir meninė šventės dalis dvaro šeimininkų Birutės ir Virginijaus Dapkų maloniu
pakvietimu vyko šventiškai papuoštoje dvaro pokylių menėje. Šventė prasidėjo Lietuvos bajorų
karališkosios sąjungos himnu. Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas
pasveikino susirinkusius šventės svečius, padėkojo šeimininkams už suorganizuotą renginį ir
įteikė atminimo lentą, kurioje išgraviruota padėka- palinkėjimas su prasmingais XVI a. LDK poeto
Jono Radvano „Radviliada“ žodžiais „ Tik, Visagali, prašau: pagailėjęs lietuvių, galingai Lietuvai
dar dovanok ir skeptrą, ir garbę, ir šlovę!”, o svečiams palinkėjo puikaus ir šventiško vakaro.
Edukacinėje šventės dalyje etnografinė merginų šokių grupė pademonstravo XVI a. šokius,
VDU prof. Artūras Kibiša papasakojo apie stumbrų populiaciją Lietuvoje, elnių kviesliai
įspūdingai pademonstravo savo sugebėjimus. Pokylio metu buvo įteiktos dovanos Salų
dvarui: Moterų klubo Žemaitijoje sumedžioto stirnino ragai (Judita Čekuolienė); Ignalinos MŽD
pirmininko, Molėtų medžioklės trofėjų muziejaus įkūrėjo, Medeinės medalio, Garbės medžiotojo
Antano Truskausko trofėjus; kolekcininko Simono Dumbravos lėkštė su šerno atvaizdu; stumbro
trofėjaus replika – pagal CIC vertinimą vieni iš aukščiausiai vertintų ragų Europoje – dovana nuo
DVU m. Dr. A.Kibišos; stirnino biusto iškamša – dovana nuo Rokiškio MŽD pirmininko , elnių
Kvieslių čempiono Ryčio Andriuškevičiaus ; istorinė Lietuvos vėliava – LR Seimo nario, bajoro,
Adelberto ordino riterio Audriaus Radvilavičiaus ( Radvilų palikuonio) dovana. Pasak Birutės
Dapkienės, šios dovanos yra ne tik medžioklės meno liudijimai, tai gyvas ryšys su mūsų istorija,
kultūra ir bajoriška dvasia . Renginyje netrūko edukacinių demonstracijų ir pokalbių.
Šie renginiai padeda visuomenei suprasti ir pajausti tas vertybes, apie kurias rašoma
knygose, o informacija randama archyviniuose dokumentuose ir aprašymuose. Medžioklės
apeigų, kultūros ir gastronomijos tradicijos siejasi su praeitimi, kuri siekia šimtmečius, o
prasmė, kurią Kauno krašto bajorija gaivina ir puoselėja yra ypač aktuali ir labai svarbi šiandien.
Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga yra dėkinga tiems Lietuvos dvarams, kurie prisideda
prie bajoriškos kultūros, geresnio praeities palikimo supratimo ir pažinimo, užtikrina tęstinumą
ne tik medžioklės tema, bet ir bajoriškos etikos, dorovės ir inteligencijos sampratą. Pats
renginių formatas palaipsniui keisis, įgaus platesnę prasmę ir formas, keisis išpildymo ir
geografinės ribos. Nuoširdus ačiū Salų dvaro valdytojams Birutei ir Virginijui Dapkams! Kuo
geriausios Jums sėkmės ir įkvėpimo naujuose projektuose!
Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas h.Lodzia
Didžioji bajoriška medžioklė 2025
Lapkričio 22 dieną Kauno rajone ir pačioje Kauno miesto širdyje įvyko visuomeninis edukacinis renginys „Didžioji bajoriška medžioklė 2025“, kurį surengė Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga. Renginys buvo skirtas istorinių Lietuvos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškų tradicijų pristatymui bei nematerialaus kultūrinio paveldo puoselėjimui.
Renginys prasidėjo ankstyvą šeštadienio rytą Raudondvario dvaro didžiojoje menėje, iš kurios kadaise į medžiokles išvykdavo ir patys dvaro šeimininkai grafai Tiškevičiai su savo šeimomis ir kviestiniais svečiais. Renginio dalyviai čia turėjo užsiregistruoti medžioklei pagal šiuo metu galiojančią tvarką bei kiekvienas asmeniškai pasirašyti istorinius medžioklės lapus, atkurtus pagal XVII amžiaus originalus, rastus istorijos mokslų daktarės Tomos Zarankaitės-Margienės Valdovų rūmuose, kurie kadaise priklausė kunigaikščių Radvilų giminei.
Po registracijos dalyviai rinkosi į rikiuotę. Čia buvo pristatytos svarbiausios medžioklės tradicijos ir jų istorinė prasmė. Rytinėje rikiuotėje prisimintas labai svarbus simbolis – vėliava, kurios reikšmė šiandien dažnai primirštama, nors dauguma medžiotojų klubų ją turi ir per medžiokles ar šventes naudoja. Vienas iš šios medžioklės organizatorių, Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos narys Žilvinas Jonas Giedraitis, paaiškino vėliavos reikšmę anų laikų dvaro gyvenime: „Jeigu dvaro bokšte ant flagštoko vėliava pakelta iki pat viršaus – dvaro šeimininkas yra namuose. Jeigu nuleista per vieną vėliavos aukštį – šeimininko nėra. O jei nuleista iki pusės stiebo – dvare yra netektis ir kažkas iš dvariškių mirė.“ Jis pridūrė, kad ši simbolika galėtų būti taikoma ir šių dienų medžiotojų klubuose: pakelta vėliava žymėtų į medžioklę susirinkusius narius, o nuleista iki pusės – vieno iš ginklo brolio ar sesės netektį.
Vėliau medžioklės dalyviai persikėlė į Šališkių medžiotojų klubo plotus Kauno rajone, kuriuose jie galėjo gyvai prisiliesti prie atkurtų istorinių medžioklės tradicijų, tokių kaip medžioklių rinkliavų dėžutė, Medžioklės karalius ir Pokotas. Medžioklių rinkliavų dėžutė – sena tradicija, kai į dėžutę medžioklės dalyviai sudėdavo pinigus. Tai būdavo tikslinė rinkliava, skirta pačiam laimingiausiam būsimos medžioklės dalyviui, kuriam fortūna bus dosniausia ir leis tapti Medžioklės karaliumi. Šioje medžioklėje buvo naudojama originali XVIII–XIX amžiaus metalinė medžioklės rinkliavų dėžutė, puošta išspaustomis medžioklės scenomis. Į ją medžioklės dalyviai sudėjo tam tikrą pinigų sumą. „OpticSpot“ įmonės atstovas Deividas Maminskas, pajutęs Bajoriškos medžioklės dvasią, šiai senai tradicijai suteikė modernaus prieskonio – Medžioklės karaliaus nominacijos autoriui skyrė termovizorių, kurio vertė gerokai viršijo surinktą rinkliavą.
Didžiojoje bajoriškoje medžioklėje 2025 Medžioklės karaliumi tapo Mažosios Lietuvos pučiamųjų ansamblio „Kurtinys“ vadovas Gražvydas Raila, kuriam fortūna lėmė sumedžioti elnio patelę ir lapę. Iš viso buvo sumedžiotos trys elnių patelės, dvi stirnos ir viena lapė. Vieno sumedžioto elnio mėsa tradiciškai iškeliavo į UAB „Švaistūnas“ mėsos cechą, kur iš jos bus pagaminta produkcija ir perduota Maltos ordinui. Šis pasirūpins, kad per artėjančias šv. Kalėdas medžiotojų dovanos pasiektų nepriteklių patiriančių Lietuvos žmonių šventinį stalą.
Medžioklėje neapsieita ir be Pokoto – senojo medžioklės užbaigimo ritualo. Pokotas – tai sumedžiotų žvėrių išdėstymas pagal tam tikrą tvarką ir jų pagerbimas. Šiandien daugelis medžiotojų šį ritualą vadina „Huberto kapu“.
Gerokai po vidurdienio renginio programa persikėlė į Kauno senamiestyje esančią Arkivyskupijos Baltąją pokylių salę, kur vyko edukacinė dalis. Į renginį rinkosi ne tik medžiotojai, bet ir kviestiniai svečiai – elegantiškai pasipuošusios damos ir ponai, kurių susirinko daugiau nei du šimtai. Pradžioje svečiai rinkosi mažojoje pokylių salėje, kur buvo vaišinami tauriaisiais gėrimais ir galėjo pabendrauti neformalioje aplinkoje. Vėliau renginio vedėjas Kęstutis Ignatavičius pakvietė visus svečius persikelti į Baltąją pokylių salę ir užimti vietas prie stalų. Iškilmingą šventinį vakarą pradėjo renginio šeimininkas, Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas, pabrėžęs, kad antrus metus iš eilės rengiama šventė jau tampa tradicija. Laikantis bajoriškų tradicijų, buvo sugiedotas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos himnas. Toliau žodį perėmė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) vadas Perlis Vaisieta, perskaitęs Lietuvos Respublikos Prezidentūros sveikinimą bajorams bei padėką už senųjų tradicijų puoselėjimą. Vėliau LBKS vadas Perlis Vaisieta pasveikino ir įteikė Garbės bajoro vardą Zigmantui Dargevičiui už aktyvią visuomeninę veiklą, mecenatystę ir finansinę paramą, puoselėjant Lietuvos istorinio–kultūrinio paveldo objektus, bei ilgametį reikšmingą dalyvavimą LBKS veikloje.
Visus renginio dalyvius pasveikino ir palaiminimą suteikė Šv. Jurgio kankinio bažnyčios brolis Bernardas, kurio žodžiai bei eilės renginio pradžioje suteikė sakralumo jausmą prieš artėjančias didžiąsias metų šventes.
Prieš edukaciją svečiai buvo vaišinami bajorišku patiekalu „Vereščiaka“ – neatsiejamu bajoriškos medžioklės valgiu, ruošiamu iš perlinių kruopų ir specialiai paruoštos žvėrienos. Pasistiprinę svečiai galėjo ramiai pasinerti į lektorių parengtas itin įdomias paskaitas. Edukacinėje dalyje mokslinės bendruomenės nariai pristatė savo tiriamuosius darbus ir objektus, susijusius su istorine ir šių laikų medžiokle. Socialinių mokslų daktaras, profesorius Eugenijus Skerstonas skaitė paskaitą „Karališkoji medžioklė Prancūzijoje – paslaptinga kilmingųjų pramoga“, kurioje apžvelgė visą medžioklės eigą ir etapus Liudvikų XIV, XV ir XVI valdymo laikais, kai medžioklė buvo griežtai reglamentuota ir apipinta įvairiais ceremonialais. Seimo narys, istorijos mokslų daktaras Valdas Rakutis papasakojo apie valdovo Žygimanto Augusto 1557 m. paskelbtą miškų įstatymą (Valakų reformą), reglamentavusį miškų naudojimą ir girininkų teises anais laikais. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, mokslų daktaras Darius Danusevičius pristatė vilkų genetikos tyrimus, o VDU mokslininkė, mokslų daktarė Renata Špinkytė – vilkų ir šunų hibridizacijos tyrimus bei šiuo metu Lietuvoje aptinkamas vilkų rūšis. Istorikė, mokslų daktarė Toma Zarankaitė-Margienė papasakojo apie stumbro medžioklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei pristatė tauro ir stumbro skirtumus.
Viso renginio metu svečiams gerą ir pakylėtą nuotaiką dovanojo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai Tomas Pavilionis ir Gabrielė Lileikaitė-Pavilionė, o svečių dėmesį prikaustė sportinių šokių klubo „Sūkurys“ šokėjai.
Renginio pabaigoje vienas iš jo organizatorių – Žilvinas Jonas Giedraitis – Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vardu visiems prie renginio prisidėjusiems asmenims įteikė simbolinius padėkos apdovanojimus kaip atminimo ženklą.
Renginį vainikavo šventinė vakarienė ir į pokylių salę įneštas tortas, puoštas Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos herbu bei fejerverkais.
Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vardu dėkojame visiems prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo, įgyvendinimo ir dalyvavimo. Tai – ne tik praeities pažinimas, tradicijų puoselėjimas, bet ir bendrystė, kuri kuria geresnę ateitį būsimoms kartoms.
Džiaugiamės, jog renginys sulaukė žiniasklaidos dėmesio ir dėkojame „Delfi” ir „Medžioklė” straipsnius parengusiems žurnalistams.
„Delfi“ portalo žurnalistė Dalia Vaitkutė-Šiaulienė
Nuoroda į straipsnį:
„Medžioklė” žurnalo redaktorės pavaduotoja ir žurnalistė Kate Šterna
Nuoroda į straipsnį:
Medžioklės nuotraukų autorius: Tomas Kulikauskas
Edukacinio renginio nuotraukų aturiai: Sigitas Chmieliauskas (h. Vanagas) ir Marius Staškevičius (h. Leliva)
Tekstas: LBKKS Tarybos nario Mariaus Staškevičiaus
„Didžioji bajoriška medžioklė 2025”, lokacijos ir laiko korekcija
Ekskursija po Žemaitijos dvarus
2025 m. rugsėjo 13 d. LBKS bajorai iš įvairių kraštų išvyko į dviejų dienų ekskursiją po Žemaitijos dvarus.
Pirmasis lankytas miestelis – Biržuvėnai. Čia ekskursijos dalyviai aplankė medinį Biržuvėnų dvarą – labai seną vietovę, istoriniuose šaltiniuose minimą nuo 1253 m. XV a. čia buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras, valdomas karaliaus vietininkų. Ilgiausiai dvare šeimininkavo didikai Gorskiai – nuo XVII a. iki XX a. vidurio. Vaizdingame Virvytės slėnyje įsikūrusi Biržuvėnų sodyba – vienintelė Lietuvoje, išlaikiusi pirminę savo struktūrą su unikaliais mediniais pastatais ir XVIII a. vidurio reprezentacinio dvaro kiemo fragmentais. Ponų namo interjere išlikę autentiški židiniai su XVII a. kokliais, kaminai, grindų plytelės. Lankytojai gali apžiūrėti svetaines, virtuvę, ponų miegamąjį, kabinetą bei kitus kambarius, taip pat pamatyti paskutiniųjų dvaro šeimininkų „Meiseno“ porcelianą.
Vėliau bajorai nuvyko į Plungės dvarą, kur apžiūrėjo rūmus ir plačiau susipažino su čia gyvenusių dvarininkų bei iškilių asmenybių istorija. 1873 m. dvarą iš grafų Zubovų nusipirko kunigaikštis Mykolas Oginskis ir čia pasistatė rūmus. Tai buvo žinomas mecenatas ir lietuvybės rėmėjas, plėtojęs savo senelio Mykolo Kleopo Oginskio muzikines tradicijas. Dvare veikė viena pirmųjų muzikos mokyklų Lietuvoje, kurioje 1889–1893 m. mokėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Paauglystėje jis gyveno Plungėje, orkestre grojo įvairiais instrumentais – fleita, klarnetu, giedojo chore. Tuo metu pradėjo ir pirmuosius žingsnius tapyboje. Į Plungę Čiurlionis grįžo 1909 m., po jungtuvių su Sofija Kymantaite. Tų metų liepos–spalio mėnesiais jie gyveno Plungės bažnyčios klebonijoje. Čiurlionis šį laikotarpį vadino „laimingiausia jų gyvenimo vasara – meilės ir kūrybinio džiaugsmo laiku“. Ekskursijos dalyviai aplankė ne tik Plungės dvarą bei parką, kuriame veikė kunigaikštienės Marijos Oginskienės remiama lietuviška mokyklėlė, bet ir Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Joje ant vienos iš sienų kabo M. K. Čiurlionio ir S. Kymantaitės nuotrauka bei jų santuoką liudijantis dokumentas.
Toliau kelionė tęsėsi į Šateikius. Šateikių dvarą iki Antrojo pasaulinio karo valdė didikai Pleteriai. Šiuo metu čia įsikūrę senelių namai. Apžiūrėję atnaujintas dvaro gyvenamąsias patalpas ir rūsius, ekskursantai patraukė link neogotikinės Šateikių bažnyčios, kurios statybą fundavo Pleteriai. Manoma, kad būtent šioje bažnyčioje 1909 m. sausio 1 d. susituokė M. K. Čiurlionis ir S. Kymantaitė.
Pirmąją kelionės dieną bajorai užbaigė sodyboje prie Platelių ežero „Po ąžuolais“, kurioje vyko jauki vakaronė su Žemaičių bajorų draugijos nariais prie vaišių stalo bei sodybos krosnyje kepto kugelio.
Antrąją ekskursijos dieną, rugsėjo 14-ąją, bajorai pradėjo nuo Renavo dvaro rūmų ansamblio, kuriame įrengta reprezentacinio interjero ekspozicija, supažindinanti su XIX a. Lietuvos dvarų kultūra. Renavas – vienas įdomiausių dvaro ansamblių Žemaitijoje. Anksčiau jis vadintas Gaurės Gaurelių dvaru, bet 1780 m. savininku tapęs baronas Antanas Renė suteikė vietovei savo pavardę. Vėlyvojo klasicizmo rūmai iškilo 1830–1833 m. Dvare vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas: čia koncertavo Oginskių orkestrai, lankėsi dailininkai, rašytojai, politikai. Renave augo pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius ir jo brolis Stanislovas – 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Dvarą garsino 18 ha angliško stiliaus parkas bei unikali biblioteka su išlikusiais spiraliniais metaliniais laiptais.
Toliau ekskursija tęsėsi Telšiuose su charizmatišku gidu Andriumi Daciumi. Jis aprodė senamiestį, šv. Antano Paduviečio katedrą ir jos kriptą, kur palaidoti trys Telšių vyskupai – Justinas Staugaitis, Vincentas Borisevičius ir Pranciškus Ramanauskas. Telšiai vadinami Žemaitijos sostine ir Lietuvos katalikybės centru. Miestas įsikūręs prie Masčio ežero, ant septynių kalvų. Pasak legendos, jį įkūrė karžygys Džiugas (dar vadintas Telšiu). Senamiestis, išsaugojęs autentišką gatvių tinklą ir aikščių planą, paskelbtas urbanistikos paminklu.
Vėliau bajorai aplankė Džiuginėnų dvarą, įsikūrusį greta garsiojo piliakalnio, kuriame, kaip teigiama, gyveno Telšių miesto įkūrėjas Džiugas. Dvaro istorija glaudžiai susijusi su Gorskių gimine, rašytoja Žemaite bei dailininku, fotografu J. Perkovskiu. Išlikęs Gorskių statytas ponų namas, rekonstruotas XIX a. 1864–1866 m. Čia tam tikrą laiką gyveno jaunoji bajoraitė Julija Benesevičiūtė, vėliau išgarsėjusi kaip rašytoja Žemaitė.
Kelionės pabaigoje ekskursijos dalyviai lankėsi Paragių dvare. Tai seserų rašytojų Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės gimtinė. Jos kūrė bendru slapyvardžiu Lazdynų Pelėda. Miškų apsuptame XIX a. dvarelyje prabėgo jų vaikystė, dažnai atspindėta apsakymuose, ir patys kūrybingiausi vakarai, kai, atlikusios visus ūkio darbus, seserys vėl imdavo plunksną.
Ekskursijos organizatoriai – Aelita Bielinytė, Aidas ir Linijus Baškiai (VKBS)
Ekskursiją padėjo organizuoti kultūrinių iniciatyvų UAB „Apija“
Nuotraukos iš ekskursjos – Mariaus Staškevičiaus (LBKKS)
