LIETUVOS BAJORŲ KAUNO KRAŠTO SĄJUNGA

Kvietimas į Bajorišką medžioklę su varovais 2024.12.07

Gerbiami bajorai, medžiotojai, kviestiniai svečiai,

       Skatindami pagarbą ir meilę Lietuvos valstybei, prisimindami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos istorinį ir kultūrinį paveldą, kviečiame paminėti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos įkūrimo 30-uosius metus Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos organizuojamoje iškilmingoje šventėje – „BAJORIŠKA MEDŽIOKLĖ SU VAROVAIS”, kuri vyks gruodžio 7 d. (šeštadienį) Raudondvario dvare (Pilies tak. 1, Raudondvario kaimas, Kauno r. sav.).

       Medžioklė – vienas iš labiausiai bajorų pamėgtų laisvalaikio leidimo būdų. Ji buvo bajorų ir didikų privilegija. Medžioklės tradicijos yra labai senos, siekia  XVII a. pabaigą, todėl Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga, kaip ir anksčiau, žiemos pradžioje, kviečia atgaivinti senąsias bajoriškos medžioklės tradicijas ir ta tema organizuoja dviejų dalių edukacinį renginį. Tokio pobūdžio renginiai vyko ir tarpukario Lietuvoje, juose dalyvaudavo ne tik bajorai, bet ir tuometinė aukštuomenė kartu su prezidentu A. Smetona, kariuomenės vadu S. Raštikiu, operos dainininku K. Petrausku, Kauno burmistru J. Vileišiu, armijos generolu J. Giedraičiu bei kitomis iškiliomis to meto asmenybėmis.

       Šio renginio formatas pritaikytas medžiojantiems ir nemedžiojantiems bajorams bei jų šeimų nariams ir kviestiniams garbingiems asmenims. Jame bus galimybė bajorams ir šventės dalyviams, kurie nėra medžiotojai, dalyvauti medžioklėje; jie galės stebėti medžioklę stovėdami vienoje linijoje šalia medžiotojo arba dalyvaudami žvėrių varyme. Visiems kitiems tikrai bus įdomu klausyti paskaitų apie LDK laikais vykusias medžiokles, gyvai susipažinti su medžioklinių šunų veislėmis, vyks medžioklės fotografijų paroda, knygų susijusių su medžiokle pristatymas, eksponatų iš dvarų privačios kolekcijos paroda, bei bajoriška puota su bajoriškais valgiais, renginio metu svečius linksmins muzikinės grupės “Medžiotojų trio” ir “Kurtinys”.

Renginio programa (laiko planavimui):

I-a dalis (užsiregistravusiems medžiotojams):

Vieta – Raudondvario dvaras, medžioklės plotai (Babtų apylinkės);

Svečiai pasitinkami– 7 :00-8:00 val.;

Ragų koncertas ir kunigo palaiminimas medžioklės dalyviams – 8:00-8:30 val.;

Medžiojančių dalyvių išvykimas į medžiojamus plotus – 8:30 val.;

Medžioklės I-as varymas – 9:00 val.;

Pietūs – 10:00 val.;

Medžioklės II-as varymas – 11:00 val.;

Medžioklės pabaiga – 12:30 val.;

Sumedžiotų žvėrių pagerbimas – 12:45 val.;

Išvykimas / pasiruošimas į pagrindinę šventę – 13:00 val.

II-a dalis (medžiotojams ir kviestiniams svečiams):

Vieta – Raudondvario dvaras (Menų inkubatoriaus didžioji ir mažoji salės, vidinis kiemas);

Šventės dalyvių registracija – 14:00-15:00 val.;

Trimitai ir renginio vedėjas kviečia įžengti į didžiąją salę – 15:15 val.;

Oficialioji dalis – 15:30-16:15 val.;

Muzikinė pertrauka – 16:15-16:30 val.;

I-a edukacinė dalis – 16:30-17:00 val.;

Šventinė vakarienė/ vaišės – 17:00-18:00 val.;

II-a edukacinė dalis – 18:00 – 18:40 val.;

Renginio šeimininko padėkos žodis/ šventinis tortas – 18:40 val.;

Muzikinė dalis – 19:00-22:00 val.;

Vakaro pabaiga – 22:00 val.

Renginio kaina vienam asmeniui:

Už medžioklę 50,00 Eur (mokama medžioklės dieną registracijos metu);

Dalyvavimas medžioklėje tik varovo teisėmis yra nemokamas;

Už šventinį renginį 75,00 Eur (mokama bankiniu pavedimu iš anksto).

Dalyvio mokestį už dalyvavimą šventiniame renginyje, prašome įmokėti iki lapkričio 30 d. į Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos sąskaitą (Sąskaitos numeris: LT834010051004209575), mokėjimo paskirtyje nurodant – „Dalyvio mokestis už šventinį renginį“ (ir skliausteliuose nurodyti už kokius asmenis mokama papildomai, – jei mokate daugiau nei už vieną asmenį).

Jūsų dalyvio mokestis bus fiksuojamas kaip dalyvavimo patvirtinimas renginyje, turinčių galimybę, prašome elektroniniu paštu atsiųsti įmokos pavedimo kopiją ir dalyvaujančių asmenų skaičių su vardais ir pavardėmis.

Kilus klausimams galite kreiptis į renginio koordinatorių – LBKKS Tarybos narį Mykolą Kazlauską (h. Gozdawa) (mob. tel.: +37069851400; el. p.: mykolui@gmail.com).

Data:

2024 metų gruodžio 7 d.

Vieta:

Raudondvario dvaras (Pilies tak. 1, Raudondvario kaimas, Kauno r. sav.)

Koordinatės:

Pagarbiai

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas ( h. Valtis (Łodzia), h. Vienaragis (Boncza),

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos Taryba

Medžioklė visuomet buvo viena iš labiausiai dvarininkų pamėgtų laisvalaikio pramogų. Ilgus šimtmečius ji buvo tik bajorų ir didikų privilegija. Dvarų medžioklių tradicijos yra senos, siekia  XVII amžiaus pabaigą. Į tokias medžiokles didikai medžiotojai atvykdavo su didele palyda (arklininkais, ginklininkais, šunininkais, tarnais bei šeimos nariais) ir kartu atsiveždavo savo medžioklinius šunis. Jie būdavo pasipuošę iškilminga medžiokline apranga, turėjo pagal jų užsakymą pagamintus medžioklinius ginklus ir kitus puošnius medžioklės reikmenis.

Paprastai dvarininkas kuriame nors savo dvare vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje organizuodavo vieną didelę medžioklę, kuri trukdavo keletą dienų ir ji daug kuo priminė LDK valdovų rengiamas medžiokles. Į tokias medžiokles buvo kviečiami kilmingi didikai iš kitų kraštų, taip pat kiti kaimynai dvarininkai, o kartais ir vienas kitas žemesnio rango, bet kuo nors pasižymėjęs bajoras. Tokios dvarų medžioklių tradicijos buvo Lietuvoje buvo tęsiamos tiek Abiejų tautų Respublikos laikais, tiek carinės Rusijos okupacijos metais, tiek atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tarpukario Lietuvoje didikų medžioklės buvo ne tokios iškilmingos kaip anksčiau, tačiau jos turėjo ir savas tradicijas. Šiose medžioklėse dalyvaudavo ne tik dvarininkai ar bajorai, bet ir tuometė Lietuvos aukštuomenė – prezidentas Antanas Smetona, kariuomenės vadas Stasys Raštikis, operos dainininkas Kipras Petrauskas, Kauno burmistras Jurgis Vileišis bei kitos iškilios to meto asmenybės.

Kartu su tokiomis didikų medžioklių tradicijomis formavosi ir medžioklės kultūra, kuri atsispindėjo ne tik medžioklių procese, bet rado savo nišą ir įvairiose meno bei taikomosios dailės srityse. Daugelį Europos šalių ir Lietuvos dvarų menes puošė ne tik įspūdingi medžioklės trofėjai ir puošnūs medžiokliniai ginklai, bet ir įvairūs meno kūriniai medžioklės tema – baldai, gobelenai, paveikslai, bareljefai, skulptūros bei įvairūs buities ir medžioklės reikmenys, pradedant nuo indų bei stalo įrankių ir baigiant rašalinėmis, vazomis, peleninėmis, laikrodžiais, portcigarais ir kitais akiai mielais daiktais. Įkvėpti medžioklės šiuos meno ir taikomosios dailės kūrinius kūrė iškilūs to meto dailininkai, skulptoriai, juvelyrai, ginklininkai ir kitų sričių specialistai. Jų sukurtuose kūriniuose paprastai būdavo atvaizduojamos įvairios medžioklės scenos, medžiojamieji gyvūnai ir paukščiai bei medžiokliniai šunys.

Lietuvos davaruose taip pat buvo tradicijos puošti menes, kabinetus ne tik medžioklės trofėjais, baldais, dekruotais medžioklės scenomis, bet ir tapybos darbais, gobelenais, skulptūromis ir kitais meno kūrinais medžioklės tema. Liūdna, bet mūsų šalies istorija lėmė, kad paveldėjome tik nedidelį kiekį medžioklės įkvėpto meno kūrinių. Tai akivaizdu lankant vakarų Europos šalių muziejus, meno galerijas, dvarus ar pilis. Tačiau, nežiūrint į tai, medžioklė ir su ja susiję įvairūs meno kūriniai nuo seno yra neatsiejama mūsų valstybės kultūros dalis, kuri turėjo labai didelę reikšmę mūsų šalies istorijai.

Galimybė pažinti kultūrinį medžioklės paveldą taip pat turi labai didelę edukacinę reikšmę visuomenei, nes tai padeda suvokti medžioklės įtaką žmonijos raidai bei teisingai vertinti žmogaus ir gamtos santykius.

Šioje Raudondavario pilyje surengoje parodoje „Sugrįžę iš dvarų – medžioklės antikvaras“, skirtoje Lietuvos karališkos bajorų sąjungos įkūrimo 30-ečiui, parodos autorius medžiotojas -kolekcininkas Vytautas Kucevičius iš savo asmeninės kolekcijos pristato įvairius eksponatus, susijusius su medžiokle, kurie XIX – XX a. galbūt puošė Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių dvarus ir buvo naudojami jų buityje.

Šioje parodoje lankytojai gali išvysti tiek meno kūrinius (paveikslus, bareljefus, plaketes, skulptūrines miniatūras), tiek taikomosios dailės kūrinius (vazas, rašalines, laikrodžius), tiek įvairius buities ir medžioklės reikmenis (parakines, medžioklinius peilius, durklus, porcigarus, pelenines ir kt.), kuriuose autoriai medžioklę įprasmino kaip reiškinį, turintį labai daug sąsajų su gamta, menu, žmogaus buitimi ir papročiais.

Parodas autorius medžiotojas-kolekcininkas Vytautas Kucevičius

2024 metų rugsėjo 14 dieną Šakių rajone Gelgaudiškio dvaro rūmuose įvyko atkurtos Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 30-ties metų jubiliejinė šventė. Šventės svečiai – bajorai iš visų LBKS kraštų bei kviestiniai svečiai iš kitų kilmingų organizacijų į dvaro rūmus žengė nutiestu raudonu kilimu, kuriuos hole iškilmimgai pasitiko saksofonisto Antano Milerio muzikos garsai, svečiai buvo vaišinami taure putojančio gėrimo. Šventės dalyviams susirinkus pagrindinėje menėje, renginio vedėjas – meno istorikas dr. Marius Daraškevičius, pasipuošęs istoriniu bajoro kostiumu su kontušo juosta, pristatė LBKS vadovybę. Po Lietuvos Respublikos ir LBKS iškilmingo himnų sugiedojimo šventinę kalbą tarė LBKS Vadas Perlis Vaisieta, 30-ties metų laikotarpio LBKS vadus pristatė LBKS senatorius Aidas Baškys, oficialų pasveikinimo žodį tarė LBKS Garbės vadas Kęstutis Ignatavičius bei LBKS maršalka Stasys Knystautas. LBKS nariams buvo perskaitytas sveikinimas nuo Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo Panevėžio krašto vado Egidijaus Matulevičiaus. Po sveikinimo žodžių renginio vedėjas meno istorikas dr. Marius Daraškevičius moderavo pokalbį apie bajorijos reikšmę Lietuvos istorijoje su Sąjungos Garbės nariu karo istoriku dr. Valdu Rakučiu.

Pasibaigus istorikų kalboms, menėje skambėjo Klaipėdos pilies teatro aktorių – Ramūno Zebleckio Šepučio ir jos žmonos Vilijos savos kūrybos dainos bei LBKS Garbės vado Kęstučio Ignatavičiaus ir jo anūkės Indrės vokaliniai numeriai. Rūmų šeimininkė, ponia Diana Sederavičiūtė papasakojo dvaro istoriją, apie buvusius dvaro šeimininkus ir kuo dvaras gyvena šiandien. Renginio organizatorė ir LBKS vado pavaduotoja kultūrai Aelita Bielinytė tarė pasveikinimo žodį ir įvardijo priežastis, kodėl LBKS 30-mečio šventei buvo pasirinktas būtent Gelgaudiškio dvaras. Vėliau šventės dalyviai buvo pakviesti aplankyti rūmų menes, kuriose buvo pristatomi kuriančiųjų bajorų darbai, kraštų istorijas pasakojantys nuotraukų stendai, paveikslai, bajorų menininkų ir mokslininkų išleistos autorinės knygos, taip pat buvo galima pamatyti žurnalo „Lietuvos bajoras“ leidinių komplektą nuo pirmojo iki paskutiniojo leidinio, taip pat medalius, insignijas, raštus-padėkas už mecenavimą.

Kauno krašto ekspozicijų menėje VDU prof. Darius Danusevičius skaitė paskaitą apie ąžuolus, jų ilgaamžiškumą bei DNR kodą, kai kurie Lietuvoje augantys ąžuolai vis dar mena LDK Didžiųjų kunigaikščių laikus, vieno iš jų, tai yra Karvelių ąžuolo, kurio amžius – 700 metų, gilę maišelyje šventės dalyviai galėjo gauti dovanų ir vėliau pasisodinti savo šeimos ąžuolą. Po paskaitos apie ąžuolus, Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos ekspozicijų menėje svečiai buvo vaišinami kepto stirnino puošto žalumynų karūna ir laukinio miško paršelio mėsa, kuriuos šventės svečiams dovanojo LBKKS narys, aistringas medžiotojas bei medžiotojų draugijos ir sąjungos narys Žilvinas Jonas Giedraitis, o numalšinti troškulį svečiai galėjo istorinio paveldo gėrimu – midumi, kurį švečiams dovanojo LBKKS narys Vilmantas Gudonavičius. Vaišindamiesi svečiai galėjo apžiūrėti Kauno krašto ekspoziją, kurioje buvo eksponojama gausybė įvairių istorinių dokumentų, nuotraukų, mokslinių straipsnių, knygų, gobelenų, įspūdingų siuvinėtų paveisklų bei šviesaus atminimo Dalios Tišerskytės kūrybos.

Po ekspozicijų apžiūros, daugiau nei 170 svečių rinkosi vidiniame rūmų kieme prie šventinių stalų paragauti gardžių valgių bei pabendrauti tarpusavyje. Šventės vedėjas meno istorikas dr. Marius Daraškevičius svečiams pristatė ir į terasos sceną pakvietė senovinių šokių kolektyvą iš Marijampolės, po šokėjų pasirodymo svečiai galėjo prisijungti prie kolektyvo ir drauge sušokti vieną ir kitą šokį. Renginį vainikavo šventinis tortas su LBKS herbu ir fejerverkais, kurio pirmąjį gabalėlį simboliškai prapjovė LBKS vadas Perlis Vaisieta.

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas nuoširdžiai dėkoja visiems šventės organizatoriams ir kiekvienam nariui bei dalyviui prisidėjusiam prie renginio ir ekspozicijų kūrimo.

Šaukiamas LBKKS Tarybos posėdis, kuris vyks 2024 metų rugpjūčio 6 dieną Santakos viešbutyje

(Best Western Santakos Hotel), adresu J. Gruodžio g. 21, Kaunas, 19 valandą.

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas (h. Lodzia, h. Boncza)

Legitimacija 2024.07.06

2024 m. liepos 11 d. kelionę po Šiaurinę Lenkijos dalį pradėjome nuo Varmės Lidzbarko, kuriame lankėme vyskupų pilį ir rezidenciją. Iki XIII a. šioje vietoje egziztavo prūsų tvirtovė, nuo XIII-XVIII a. Varmės Lidzbarkas priklausė vyskupams. Pilis pastatyta XIV a. viduryje ir yra gotikinės fortifikacijos paminklas, itin vertingas ne tik Lenkijoje, bet ir Vakarų Europos gotikos paveldo kontekste. Toliau lankėme Fromborko Varmės vyskupijos kapitulos katedrą (XV a.) ir įtvirtintą jos kopleksą, šioje katedroje kaunauninko pareigas apie 30 metų ėjo Mikalojus Koperninkas, čia parašė svarbiausius savo veikalus, katedroje buvo ir palaidotas, kurio palaikai visai netikėtai buvo atrasti tik 2010 m. Šventovė garsėja savo unikaliais vargonais, kurių skambesį galėjome išgirsti specialiai ekspedicijos dalyviams paruoštoje senųjų muzikos kūrinių programoje.

Antrąją ekspedicijos dieną aplankėme netoli Elbingo įsikūrusią nedidelę gyvenvietę, pavadinimu Janovas prie Elbingo. Jau XV a. šioje vietoje buvo Kryžiuočių ordinui priklausęs dvaras, kuriame buvo auginami žirgai, vėliau dvaras tapo privačiu. XX a. pradžioje dvaro sodyba ir namas perstatyti, išlikusi dvaro sodybos struktūra, itališkos vilos tipo gyvenamasis namas su dalimi autentiškos vidaus įrankos, nedidelis parkas. Tai nedidelio Rytprūsio dvarelio ir jo likimo pavyzdys. Aplankę dvarą nuvykome į Kvidzyną. Kvidzynas (ordino laikais Marienverderis) buvo Pomezanijos (Pamedės) vyskupijos kapitulos pilis ir katedra (XIV-XV a.). Kompleksas pastatytas križiuočių ordino pilių pavyzdžiu, žavintis savo autentiškumu. Pilyje aplankėme muziejų ir katedrą, kurioje išlikę įspūdingi gotikinės tapybos fragmentai. Pakeliui vykdami į Malborką, dar sutojome nedideliame Gnievo viduramžių miestelyje ant aukšto Vyslos skardžio. XII-XIV a. čia pastatyta kryžiuočių ordino pilis. XV a. viduryje ji atiteko Lenkijai. XVII a. Gnievo seniūnu buvo būsimasis karalius Jonas Sobieskis, kuris savo žmonai greta pilies pastatė barokinius rūmus, nors daug kartų keitėsi pilies šeimininkai ir paskirtis, tačiau tai viena iš kelių labai gerai išsilaikiusių ordino pilių, šiai dienai ji pritaikyta turizmui (įsikūręs muziejus, viešbučiai, SPA, restoranai). Antroje dienos pusėje pasiekėme Malborką. Malborkas (ordino laikais Marienburgas) – Vokiečių ordino sostinė 1309-1457 m., didžiojo ordino magistro rezidencija, dižiausia gotikinė plytų mūro pilis pasaulyje (UNESKO objektas). Pilį lankėme vakare, grožėjomės žibintų šviesoje apšviestais pilies dekorais.

Trečią ekspedicijos dieną vykome į Žalgirio mūšio lauką, kur lankėmės specialiai šiam mūšiui skirtame muziejuje bei Žalgirio mūšio inscenizacijoje – tai viena įspūdingiausių ir didžiausių tokio tipo viduramžių istorijos rekonstrukcijų Europoje, mūšio inscenizacijoje dalyvavo apie tūkstantis šiai dienai pasiruošusių “aktorių”. Iškilmių, skirtų Žalgirio mūšio minėjimui, metu LBKS atstovų delegacija su Lietuvos ambasados Lenkijoje atstovais, Lietuvos kariuomenės atstovais padėjo vainikus prie Žalgirio mūšio monumento ir prie LBKS pastatyto paminklinio akmens. Ketvirtą ekspedicijos dieną lankėme vyskupams priklausiusią gotikinę pilį Olštyne, kurioje veikia nedidelis, bet informatyvus muziejus. Jo ekspozicijos skirtos mikalojui Kopernikui, regiono sakralinei ir pasaulietinei bei taikomajai dailei. Toliau kelionę tęsėme į kalvotose apylinkėse tarp dviejų ežerų įsikūrusį Ryną ir jį garsinančią įstabią XIV-XV a. pilį. Pilis priklausė vokiečių ordiniui , joje kurį laiką gyveno iš LDK pas gryžiuočius pabėgęs Vytautas su žmona Ona, XVI a. pilis pritaikyta Prūsijos kunigaikščio Albrechto medžioklės rezidencijai, dar vėliau, tai yra XIX a. pilyje veikė kalėjimas. Senosios pilies išlikęs tik vienas sparnas, kita – iš XIX a. Pilis šiuo metu veikia kaip viešbutis, SPA, restoranas. Kelionės pabaigoje nuvykome į Šventąją liepą, kurioje aplankėme Švč. Mergelės sanktuariumą ir jėzuitų antsamblį (XV-XVII a.) – vieną iš kelių garsiausių Švč. Mergelės Marijos sanktuariumų Lenkijoje. Šventovėje grožėjomės bažnytiniu paveldu bei gėrėjomės senųjų vargonų muzika bei jų puošyba.

2024-07-06 Lietuvos Karalystės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės diena. Vilniaus rotušėje vyko iškilmės, kuriose buvo pripažinta bajoriška kilmė 65 bajorų palikuonims ir įteikti tą patvirtinantys dokumentai. 

     Nuoširdžiai sveikiname Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos narius, kuriems buvo patvirtinta ši garbinga privilegija:

                     Ričardą Adomavičių, h. Taczala,

                     Joną Korganą, h. Kościesza,

                     Luką Korganą, h. Košciesza,

                     Birutę Eleną Čirienę, h. Wieniawa

                     Jurą Roką Čirą, h. Wieniawa

                     Vytį Pijų Čirą, h. Wieniawa

                     Jorį Beną Čirą, h. Wieniawa

                     Česlovą Vladičką, h. Wieniawa

                     Kęstutį Lauryną, h. Kojen,

                     Žilviną Joną Giedraitį. h. Grzymala,

Linkiu Jums garbingai saugoti Lietuvos bajorijos paveldą, papročius ir tradicijas, visur ir visada vadovautis tiesos, garbės ir orumo pareigos principais. 

 

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas
 Stasys Knystautas h. Lodzia, h. Boncza

Šiandien minime Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.

1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

Šio Lietuvai svarbaus istorinio įvykio įprasminimo dieną prisimename giliausias ir tvirčiausias savo istorijos šaknis, laikančias mūsų valstybę, nusilenkiame valdovui, kovojusiam už jos laisvę ir didybę.

Paveikslas – „Mindaugo karūnavimas“ (dail. Adomas Varnas, 1952–1953 m)

Prašau registruotis į renginį parinkę šią nuorodą

Prašau registruotis į renginį parinkę šią nuorodą

2024 metų balandžio 7 dieną LBKKS Tarybos nariai rinkosi į “Beržų dvaro sodybą” esančią Jonavos rajone Šilų seniūnijoje Beržų kaime, kurioje aptarė ne tik 2024 metų svarbius klausimus, bet ir dalinosi velykiniais įpūdžiais bei mėgavosi bundančia pavasarėjančia gamta. Buvusio dvaro teritoriją mielai aprodė ir eksursiją pravedė dvaro šeimininkas LBKKS Tarybos narys Mykolas Kazlauskas (h. Gozdawa), eksursijos metu bajorai įdėmiai klausėsi pasakojimų apie sodybos šeimininko prosenelį (Beržų dvaro sodybos savininką, Vyties kryžiaus kavalierių, Klaipėdos išvadavimo didvyrį, Šaulių sąjungos viršininką, pulkininką) – Mykolą Kalmantą, kurio garbei dvaro sodybos teritorijoje pastatytas atminimo akmuo. Simboliška, bet šis atminimo akmuo sodyboje iškilo Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, kad dar ne vienai kartai primintų apie istorines asmenybes ir jų indėlį į valstybės kūrimą.

[Show slideshow]