LIETUVOS BAJORŲ KAUNO KRAŠTO SĄJUNGA

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos Taryba

2024 metų gruodžio 7 dieną Kauno rajone, Raudondvario dvare įvyko įspūdingas renginys „Bajoriška medžioklė su varovais“, skirtas paminėti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos atkūrimo 30-ąsias metines, kurį organizavo Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga. Pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, nepilnai praėjus šimtui metų, vėl buvo oficialiai atgaivintos bajoriškos medžioklės tradicijos, kurios tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), tiek ir tarpukario laikais bajorams turėjo didelę kultūrinę reikšmę.

Šių metų gruodžio 7-osios šeštadienio ankstyvą rytą iš visų Lietuvos kraštų, tuo pačiu ir iš Lenkijos į Raudondvario dvarą atvyko 25 bajorai ir dar tiek pat kviestinių svečių. Ypatingai iškili aplinka visus medžioklės dalyvius nukėlė į tuos laikus, kuomet Raudondvario dvare medžiokles rengdavo paskutinysis dvaro valdytojas grafas Benediktas Tiškevičius. Dar neišblėsę prisiminimai, kaip grafas atvykdavo iš Prancūzijos į Raudondvarį tam, kad čia galėtų gyventi ir organizuoti medžiokles iki pat medžioklės sezono pabaigos. Ne tik Raudondvaris, bet ir visas Kaunas tuomet žinojo, kad medžioklės sezonas tuoj prasidės, nes į Kauno geležinkelio stotį grafo visada atvykdavo pasitikti dvylikos arklių kinkyta karieta, o medžioklės sezoną jis pradėdavo patrankos šūviu, kurio su nekantrumu laukdavo ne tik medžioklės dalyviai, bet ir visas Raudondvaris. Panašus medžioklės scenarijus buvo atkurtas ir šiame renginyje, kuomet medžioklės rikiuotėje tarp garbingų svečių stovėjo 2 Adelberto ordino riteriai, 4 Garbės medžiotojai, 13 Medeinės medalių kavalierių ir netgi kelios kilmingos medžiotojos moterys, medžiotojų bendruomenę atstovavo “Gamtos” sąjungos vadas Raimondas Ribačiauskas, “Sūduvos” sąjungos vadas Ramūnas Mažėtis ir Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Vytas Mazuronis. Visiems medžioklės dalyviams, prieš užsiregistruojant medžioklės lape, buvo įsegti ženkleliai su Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos herbu, kurie specialiai šiam renginiui buvo nukaldinti Lenkijoje. Visos prieš medžioklinės apeigos buvo atliktos griežtai laikantis senojo medžioklės protokolo, po kurių visiems medžiotojams gavus kunigo palaiminimą ir nugriaudėjus patrankos selvei, buvo išskubėta į Babtų teritorijoje esančius medžioklės plotus. “Kurtinio” iš mažosios Lietuvos rago gausmas visus medžioklės dalyvius pakvietė į medžioklę, kurio metu dalyviai galėjo išbandyti savo jėgas žvėrių varyme arba stebėti medžioklę greta profesionalių medžiotojų. Visa medžioklės metu sumedžiota žvėriena bus perduota labdaros organizacijai, kuri pamaitins miestelėnus, gyvenančiuosius nepritekliuje, tokia labdaringa tradicija gyvavo ir senais laikas, nes po bajoriškų medžioklių jos dalyviai tik nedidelį dalį žvėrienos pasilikdavo savo reikmėms, o visa likusi – buvo atiduodama sunkiai besiverčiančioms šeimoms, kurią dažniausiai paskirstydavo dvasininkai. Medžioklės metu dalyviai turėjo unikalią galimybę gamtoje paskanauti tradicinių bajoriškų pietų su firminiu bigosu, kuriuos nuostabiai paruošė “Antaginės medžiotojų klubo” nariai. Po šios medžioklės visi dalyviai sugrįžo į Raudondvario dvarą, kur jų toliau laukė iškilminga bajoriška puota bei “Švaistūno” ištaigingai paruošta medžiotojų sumedžiota žvėriena, kuri dar labiau pabrėžė jog tai ne eilinė, o bajoriška puota.

Kalėdine atmosfera pripildytame Raudondvario dvare šventės svečiai buvo pasitinkami karšto vyno taure, kadangi lauke oro temperatūra nelepino šiluma, visiems renginio dalyviams buvo įteikiami ženkleliai su Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos herbu, kaip atminties ženklas dalyvavus istoriškai bajorams reikšmingame renginyje. Šventės prodžioje dalyviai buvo nukreipiami į Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus mažąją salę, kurioje galėjo apžiūrėti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos nuveiktų darbų ir reikšmingų Sąjungai įvykių nuotraukų galeriją bei apžiūrėti parodą „Sugrįžę iš dvarų – medžioklės antikvaras“, kuri skirta Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos įkūrimo 30-mečiui. Parodos autorius, medžiotojas ir kolekcininkas – Vytautas Kucevičius iš savo asmeninės kolekcijos pristatė įvairius eksponatus, susijusius su medžiokle, kurie XIX – XX a. puošė Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių dvarus ir buvo naudojami jų buityje. Vėliau renginio vedėjo, gerbiamo Kęstučio Ignatavičius svečiai buvo pakviesti į renginio didžiąją salę pradėti “Bajoriškos medžioklės” puotą. Šventė prasidėjo “Kurtinio” rago trimitais ir renginio šeimininko Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vado (LBKKS) Stasio Knystauto pasisveikinimo žodžiais bei viltimi, kad šis, pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo surengtas renginys, taps gražia tradicija, jo mintis pratęsė ir Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos (LBKS) vadas Perlis Vaisieta, kuris akcentavo, kad karališkoji medžioklė – yra išskirtinis reiškinys, kuris galėtų būti įtrauktas į kultūros paveldo sąrašus, kaip svarbi Lietuvos bajoriškosios tradicijos dalis. Tradiciškai šventei prasidėjus, bajorams pridėjus dešinę ranką prie širdies, buvo sugiedotas Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos himnas, kas dar labiau didino šventinės nuotaikos pakylėjimą. Prie šventinės nuotaikos prisidėjo ir operos solistas Liudas Mikalauskas ir jo atliekama Ūdrio arija iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“. Vėliau pasveikinimo ir padėkos žodį tarė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, kuris renginio šeimininkui LBKKS vadui Stasiui Knystautui įteikė apdovanojimą už indėlį stiprinant Kauno krašto tapatybę, rengiant istorines parodas, puoselėjant senąsias bajoriškas tradicijas. Apie Raudondvario dvarą, jo šeimininkus ir rūmų komplekso restauravimą šventės dalyviams mielai papasakojo Lietuvos architektė – restauratorė Gražina Elena Juknevičienė bei Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas. Renginio metu šventės svečiai per projektorių galėjo stebėti bajoriškų medžioklės scenų bei įvairių su medžiokle susijusių artefaktų foto nuotraukas, kas dar labiau sustiprino bajoriškos medžioklės šventinę nuotaiką. Pasveikinimo žodžius scenoje tarė ir Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos nariai – medžiotojai bei vieni iš šventinio renginio organizatorių – Žilvinas Giedraitis ir Mykolas Kazlauskas. Renginio šeimininką – Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos (LBKKS) vadą Stasį Knystautą asminiškai pasveikino ir Vilniaus krašto bajorų sąjungos (VKBS) atstovai, o VBKS vadės patarėja ir LBKS vado pavaduotoja kultūrai Aelita Bielinyte tuo pačiu pristatė ir Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos ateityje numatomus kultūrinius renginius. Prie renginio sveikinimų prisidėjo ir medžiotojų klubo atstovai bei kviestiniai svečiai iš Lenkijos. Muzikinės pertraukos metu renginio svečius džiugino ir šventinę nuotaiką kūrė muzikinės grupės “Medžiotojų trio” nariai. Po pertraukos, svečiams paskaitą apie „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiąją medžioklę“ perskaitė Lietuvos Respublikos Seimo narys profesorius Valdas Rakutis, o asmeninę kolekciją, kuri buvo eksponuojama parodoje „Sugrįžę iš dvarų – medžioklės antikvaras“ pristatė pats Medeinės medalio kavalierius ir garbės medžiotojas bei kolekcininkas Vytautas Kucevičius. Po vakarienės svečiai turėjo galimybę gyvai išvysti medžioklinius šunis, tokius kaip lietuviški skalikai ir rusų ilgaplaukiai kurtai bei išklausyti paskaitas apie šių veislių ypatumus ir paplitimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Renginio metu knygą „Šunys Lietuvoje“ pristatė mokslų daktarė Giedrė Pilčiauskienė, o knygą „Lietuvių skalikai“ ir pačius skalikus pristatė mokslų daktaras Marius Smetona su mokslų daktare Andželika Smetoniene. Kurtų šunų veislę bei jų charakterio savybes pristatė “Rusų ilgaplaukių kurtų draugijos Aristokratai” atstovai. Renginio metu svečiai turėjo unikalią galimybę su šiais šunimis “susipažinti” ir iš arčiau, nes keturkojai augintiniai buvo gerai nusiteikę bei draugiški. Šventės pabaigą vainikavo renginio šeiminko Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos (LBKKS) vado Stasio Knystauto padėkos žodis bei šventinis tortas su fejerverkais, kurio pirmąjį gabalėlį simboliškai atpjovė pats renginio šeimininkas – LBKKS vadas Stasys Knystautas.

Šventiniame renginyje “Bajoriška medžioklė su varovais” dalyvavo per 150 asmenų, tai Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos delegacijos iš įvairių Lietuvos kraštų, kitų kilmingų organizacijų atstovai, tokie kaip “Kauno apskrities bajorų draugija”, “Lietuvos kilmingieji”, “Šv. Adelberto ordinas”, taip pat renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, valdžios atstovai, mokslinės bendruomenės nariai bei įvairių regionų medžiotojų draugijų atstovai, kuriuos visus drauge apjungė tradicijos, istorinio paveldo puoselėjimas bei pagarba bajoriškai kultūrai.

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vado Stasio Knystauto ir LBKKS Tarybos narių nuoširdi padėka visiems renginio organizatoriams bei dalyviams

https://www.delfi.lt/kaledos/naujienos/bajoriska-dvasia-atgijo-raudondvario-dvare-pirma-karta-po-nepriklausomybes-atkurimo-surengtas-isskirtinis-renginys-120071890

Bajoriška dvasia atgijo Raudondvario dvare: pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo surengtas išskirtinis renginys

Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimoRaudondvario dvare įvyko įspūdingas renginys „Bajoriška medžioklė su varovais“, skirtas paminėti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos įkūrimo 30-ąsias metines. Šis renginys, organizuotas Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos, tapo simboliniu tiltu tarp praeities ir dabarties, įprasminant Lietuvos istoriją ir kultūrą.

Medžioklės tradicijų gaivinimas – pagarba istorijai

Kalėdine nuotaika alsuojantis Raudondvario dvaras, turintis ypatingą istorinę aurą, šventės dalyvius nukėlė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus, kai medžioklė buvo neatsiejama bajorų gyvenimo dalis. Šventė prasidėjo iškilmingu Ragų koncertu ir kunigo palaiminimu. Simbolišką medžioklės pradžią pažymėjus skambiai patrankos salvei prasidėjo pagrindinė medžioklės dalis, kurios dalyviai galėjo išbandyti savo jėgas žvėrių varyme ar stebėdami medžioklę šalia profesionalių medžiotojų.

Po medžioklės buvo pagerbti sumedžioti žvėrys – tai atlikta su derama pagarba tradicijoms.

Sumedžiotą žvėrieną nuspręsta paaukoti labdarai, taip šventei suteikiant ne tik istorinę, bet ir kilnią prasmę. Tuomet visi šventės dalyviai sugrįžo į Raudondvario dvarą, kur jų laukė iškilminga bajoriška puota.

Edukacinės veiklos ir meniniai akcentai

Šventė tapo simboliniu tiltu tarp praeities ir dabarties, įprasminant Lietuvos istoriją ir kultūrą. Joje skambėjo paskaitos apie LDK medžioklių tradicijas ir jų svarbą tuometinei aukštuomenei. Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas išreiškė viltį, kad šis, pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo surengtas renginys, taps gražia tradicija.

 „Tikiuosi, kad šis renginys taps gražia tradicija. Nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės XV amžiaus pabaigos valdovas organizuodavo didžiąsias medžiokles, kurios vykdavo visą savaitę, o joms buvo ilgai ruošiamasi. Tai būdavo proga susitikti, pabendrauti, išspręsti diplomatinius reikalus su gretimų valstybių kilmingaisiais“, – pasakojo S. Knystautas.

Jo mintis pratęsė ir Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos vadas Perlis Vaisieta, kuris akcentavo, kad karališkoji medžioklė – yra išskirtinis reiškinys, kuris galėtų būti įtraukti į kultūros paveldo sąrašus kaip svarbi dalis Lietuvos bajoriškosios tradicijos.

Vėliau buvo pristatyta medžioklinių šunų veislių paroda, suteikusi galimybę iš arti susipažinti su šiais ištikimais žmogaus palydovais. Istorinių medžioklių fotografijų ekspozicija, taip pat knygų ir privačių kolekcijų eksponatai iš dvarų papildė renginį autentiška atmosfera.

Vakaro kulminacija tapo bajoriška puota, kurioje netrūko tradicinių bajoriškų valgių, skatinusių dalyvius pasijusti tarsi tikruose didikų namuose. Muzikinę atmosferą kūrė operos solistas Liudas Mikalauskas, muzikinės grupės „Medžiotojų trio“ ir „Kurtinys“. Bajoriško gyvenimo dvasia buvo ne tik gyva, bet ir juntama kiekviename šventės žingsnyje.

„Bajoriška medžioklė su varovais“ įrodė, kad tradicijos gali būti aktualios ir šiais laikais. Tai ne tik istorinio paveldo puoselėjimas, bet ir kvietimas pažvelgti į bajorišką gyvenimo būdą su pagarba, pritaikant šias vertybes šiuolaikiniam pasauliui.

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Delfi TV vyr. prodiuserė

dalia.vaitkute@delfi.lt

+37069586935

2024 m lapkričio 28 d. Vilniaus rotušėje buvo surengtas ypatingas renginys poetei, politikei, visuomenės veikėjai Daliai Teišerskytei atminti ”  Aš dar sugrįšiu…” Šiemet mūsų Dalia būtų minėjusi 80 – metį. Mūsų skyriaus Tarybos narės, LBKS Garbės teismo pirmininkės, LBKS Garbės bajorės atminimas buvo gražiai įprasmintas jos sukurtais eilėraščiais, jos tekstais sukurtomis dainomis, kurias atliko Inga Valinskienė, Asta Pilypaitė, Giulija ir Monika, Paulius Bagdonavičius, Mečislovas Subelis, Algis ir Valdemaras Frankoniai, eilėraščius skaitė Ginvilė Vaisietaitė, Vytautas Rumšas ir kiti. Rotušės salė nesutalpino visų norinčių pabūti su Dalia…      

Visada prisiminsime Dalią inteligentišką, jautrios sielos su subtiliu ir išmintingu požiūriu į gyvenimą ir pasaulyje vykstančius reiškinius.

Sugrįžk, Dalia, dar ne vieną kartą…

Kvietimas į Bajorišką medžioklę su varovais 2024.12.07

Gerbiami bajorai, medžiotojai, kviestiniai svečiai,

       Skatindami pagarbą ir meilę Lietuvos valstybei, prisimindami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos istorinį ir kultūrinį paveldą, kviečiame paminėti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos įkūrimo 30-uosius metus Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos organizuojamoje iškilmingoje šventėje – „BAJORIŠKA MEDŽIOKLĖ SU VAROVAIS”, kuri vyks gruodžio 7 d. (šeštadienį) Raudondvario dvare (Pilies tak. 1, Raudondvario kaimas, Kauno r. sav.).

       Medžioklė – vienas iš labiausiai bajorų pamėgtų laisvalaikio leidimo būdų. Ji buvo bajorų ir didikų privilegija. Medžioklės tradicijos yra labai senos, siekia  XVII a. pabaigą, todėl Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga, kaip ir anksčiau, žiemos pradžioje, kviečia atgaivinti senąsias bajoriškos medžioklės tradicijas ir ta tema organizuoja dviejų dalių edukacinį renginį. Tokio pobūdžio renginiai vyko ir tarpukario Lietuvoje, juose dalyvaudavo ne tik bajorai, bet ir tuometinė aukštuomenė kartu su prezidentu A. Smetona, kariuomenės vadu S. Raštikiu, operos dainininku K. Petrausku, Kauno burmistru J. Vileišiu, armijos generolu J. Giedraičiu bei kitomis iškiliomis to meto asmenybėmis.

       Šio renginio formatas pritaikytas medžiojantiems ir nemedžiojantiems bajorams bei jų šeimų nariams ir kviestiniams garbingiems asmenims. Jame bus galimybė bajorams ir šventės dalyviams, kurie nėra medžiotojai, dalyvauti medžioklėje; jie galės stebėti medžioklę stovėdami vienoje linijoje šalia medžiotojo arba dalyvaudami žvėrių varyme. Visiems kitiems tikrai bus įdomu klausyti paskaitų apie LDK laikais vykusias medžiokles, gyvai susipažinti su medžioklinių šunų veislėmis, vyks medžioklės fotografijų paroda, knygų susijusių su medžiokle pristatymas, eksponatų iš dvarų privačios kolekcijos paroda, bei bajoriška puota su bajoriškais valgiais, renginio metu svečius linksmins muzikinės grupės “Medžiotojų trio” ir “Kurtinys”.

Renginio programa (laiko planavimui):

I-a dalis (užsiregistravusiems medžiotojams):

Vieta – Raudondvario dvaras, medžioklės plotai (Babtų apylinkės);

Svečiai pasitinkami– 7 :00-8:00 val.;

Ragų koncertas ir kunigo palaiminimas medžioklės dalyviams – 8:00-8:30 val.;

Medžiojančių dalyvių išvykimas į medžiojamus plotus – 8:30 val.;

Medžioklės I-as varymas – 9:00 val.;

Pietūs – 10:00 val.;

Medžioklės II-as varymas – 11:00 val.;

Medžioklės pabaiga – 12:30 val.;

Sumedžiotų žvėrių pagerbimas – 12:45 val.;

Išvykimas / pasiruošimas į pagrindinę šventę – 13:00 val.

II-a dalis (medžiotojams ir kviestiniams svečiams):

Vieta – Raudondvario dvaras (Menų inkubatoriaus didžioji ir mažoji salės, vidinis kiemas);

Šventės dalyvių registracija – 14:00-15:00 val.;

Trimitai ir renginio vedėjas kviečia įžengti į didžiąją salę – 15:15 val.;

Oficialioji dalis – 15:30-16:15 val.;

Muzikinė pertrauka – 16:15-16:30 val.;

I-a edukacinė dalis – 16:30-17:00 val.;

Šventinė vakarienė/ vaišės – 17:00-18:00 val.;

II-a edukacinė dalis – 18:00 – 18:40 val.;

Renginio šeimininko padėkos žodis/ šventinis tortas – 18:40 val.;

Muzikinė dalis – 19:00-22:00 val.;

Vakaro pabaiga – 22:00 val.

Renginio kaina vienam asmeniui:

Už medžioklę 50,00 Eur (mokama medžioklės dieną registracijos metu);

Dalyvavimas medžioklėje tik varovo teisėmis yra nemokamas;

Už šventinį renginį 75,00 Eur (mokama bankiniu pavedimu iš anksto).

Dalyvio mokestį už dalyvavimą šventiniame renginyje, prašome įmokėti iki lapkričio 30 d. į Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos sąskaitą (Sąskaitos numeris: LT834010051004209575), mokėjimo paskirtyje nurodant – „Dalyvio mokestis už šventinį renginį“ (ir skliausteliuose nurodyti už kokius asmenis mokama papildomai, – jei mokate daugiau nei už vieną asmenį).

Jūsų dalyvio mokestis bus fiksuojamas kaip dalyvavimo patvirtinimas renginyje, turinčių galimybę, prašome elektroniniu paštu atsiųsti įmokos pavedimo kopiją ir dalyvaujančių asmenų skaičių su vardais ir pavardėmis.

Kilus klausimams galite kreiptis į renginio koordinatorių – LBKKS Tarybos narį Mykolą Kazlauską (h. Gozdawa) (mob. tel.: +37069851400; el. p.: mykolui@gmail.com).

Data:

2024 metų gruodžio 7 d.

Vieta:

Raudondvario dvaras (Pilies tak. 1, Raudondvario kaimas, Kauno r. sav.)

Koordinatės:

Pagarbiai

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas ( h. Valtis (Łodzia), h. Vienaragis (Boncza),

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos Taryba

Medžioklė visuomet buvo viena iš labiausiai dvarininkų pamėgtų laisvalaikio pramogų. Ilgus šimtmečius ji buvo tik bajorų ir didikų privilegija. Dvarų medžioklių tradicijos yra senos, siekia  XVII amžiaus pabaigą. Į tokias medžiokles didikai medžiotojai atvykdavo su didele palyda (arklininkais, ginklininkais, šunininkais, tarnais bei šeimos nariais) ir kartu atsiveždavo savo medžioklinius šunis. Jie būdavo pasipuošę iškilminga medžiokline apranga, turėjo pagal jų užsakymą pagamintus medžioklinius ginklus ir kitus puošnius medžioklės reikmenis.

Paprastai dvarininkas kuriame nors savo dvare vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje organizuodavo vieną didelę medžioklę, kuri trukdavo keletą dienų ir ji daug kuo priminė LDK valdovų rengiamas medžiokles. Į tokias medžiokles buvo kviečiami kilmingi didikai iš kitų kraštų, taip pat kiti kaimynai dvarininkai, o kartais ir vienas kitas žemesnio rango, bet kuo nors pasižymėjęs bajoras. Tokios dvarų medžioklių tradicijos buvo Lietuvoje buvo tęsiamos tiek Abiejų tautų Respublikos laikais, tiek carinės Rusijos okupacijos metais, tiek atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tarpukario Lietuvoje didikų medžioklės buvo ne tokios iškilmingos kaip anksčiau, tačiau jos turėjo ir savas tradicijas. Šiose medžioklėse dalyvaudavo ne tik dvarininkai ar bajorai, bet ir tuometė Lietuvos aukštuomenė – prezidentas Antanas Smetona, kariuomenės vadas Stasys Raštikis, operos dainininkas Kipras Petrauskas, Kauno burmistras Jurgis Vileišis bei kitos iškilios to meto asmenybės.

Kartu su tokiomis didikų medžioklių tradicijomis formavosi ir medžioklės kultūra, kuri atsispindėjo ne tik medžioklių procese, bet rado savo nišą ir įvairiose meno bei taikomosios dailės srityse. Daugelį Europos šalių ir Lietuvos dvarų menes puošė ne tik įspūdingi medžioklės trofėjai ir puošnūs medžiokliniai ginklai, bet ir įvairūs meno kūriniai medžioklės tema – baldai, gobelenai, paveikslai, bareljefai, skulptūros bei įvairūs buities ir medžioklės reikmenys, pradedant nuo indų bei stalo įrankių ir baigiant rašalinėmis, vazomis, peleninėmis, laikrodžiais, portcigarais ir kitais akiai mielais daiktais. Įkvėpti medžioklės šiuos meno ir taikomosios dailės kūrinius kūrė iškilūs to meto dailininkai, skulptoriai, juvelyrai, ginklininkai ir kitų sričių specialistai. Jų sukurtuose kūriniuose paprastai būdavo atvaizduojamos įvairios medžioklės scenos, medžiojamieji gyvūnai ir paukščiai bei medžiokliniai šunys.

Lietuvos davaruose taip pat buvo tradicijos puošti menes, kabinetus ne tik medžioklės trofėjais, baldais, dekruotais medžioklės scenomis, bet ir tapybos darbais, gobelenais, skulptūromis ir kitais meno kūrinais medžioklės tema. Liūdna, bet mūsų šalies istorija lėmė, kad paveldėjome tik nedidelį kiekį medžioklės įkvėpto meno kūrinių. Tai akivaizdu lankant vakarų Europos šalių muziejus, meno galerijas, dvarus ar pilis. Tačiau, nežiūrint į tai, medžioklė ir su ja susiję įvairūs meno kūriniai nuo seno yra neatsiejama mūsų valstybės kultūros dalis, kuri turėjo labai didelę reikšmę mūsų šalies istorijai.

Galimybė pažinti kultūrinį medžioklės paveldą taip pat turi labai didelę edukacinę reikšmę visuomenei, nes tai padeda suvokti medžioklės įtaką žmonijos raidai bei teisingai vertinti žmogaus ir gamtos santykius.

Šioje Raudondavario pilyje surengoje parodoje „Sugrįžę iš dvarų – medžioklės antikvaras“, skirtoje Lietuvos karališkos bajorų sąjungos įkūrimo 30-ečiui, parodos autorius medžiotojas -kolekcininkas Vytautas Kucevičius iš savo asmeninės kolekcijos pristato įvairius eksponatus, susijusius su medžiokle, kurie XIX – XX a. galbūt puošė Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių dvarus ir buvo naudojami jų buityje.

Šioje parodoje lankytojai gali išvysti tiek meno kūrinius (paveikslus, bareljefus, plaketes, skulptūrines miniatūras), tiek taikomosios dailės kūrinius (vazas, rašalines, laikrodžius), tiek įvairius buities ir medžioklės reikmenis (parakines, medžioklinius peilius, durklus, porcigarus, pelenines ir kt.), kuriuose autoriai medžioklę įprasmino kaip reiškinį, turintį labai daug sąsajų su gamta, menu, žmogaus buitimi ir papročiais.

Parodas autorius medžiotojas-kolekcininkas Vytautas Kucevičius

2024 metų rugsėjo 14 dieną Šakių rajone Gelgaudiškio dvaro rūmuose įvyko atkurtos Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 30-ties metų jubiliejinė šventė. Šventės svečiai – bajorai iš visų LBKS kraštų bei kviestiniai svečiai iš kitų kilmingų organizacijų į dvaro rūmus žengė nutiestu raudonu kilimu, kuriuos hole iškilmimgai pasitiko saksofonisto Antano Milerio muzikos garsai, svečiai buvo vaišinami taure putojančio gėrimo. Šventės dalyviams susirinkus pagrindinėje menėje, renginio vedėjas – meno istorikas dr. Marius Daraškevičius, pasipuošęs istoriniu bajoro kostiumu su kontušo juosta, pristatė LBKS vadovybę. Po Lietuvos Respublikos ir LBKS iškilmingo himnų sugiedojimo šventinę kalbą tarė LBKS Vadas Perlis Vaisieta, 30-ties metų laikotarpio LBKS vadus pristatė LBKS senatorius Aidas Baškys, oficialų pasveikinimo žodį tarė LBKS Garbės vadas Kęstutis Ignatavičius bei LBKS maršalka Stasys Knystautas. LBKS nariams buvo perskaitytas sveikinimas nuo Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo Panevėžio krašto vado Egidijaus Matulevičiaus. Po sveikinimo žodžių renginio vedėjas meno istorikas dr. Marius Daraškevičius moderavo pokalbį apie bajorijos reikšmę Lietuvos istorijoje su Sąjungos Garbės nariu karo istoriku dr. Valdu Rakučiu.

Pasibaigus istorikų kalboms, menėje skambėjo Klaipėdos pilies teatro aktorių – Ramūno Zebleckio Šepučio ir jos žmonos Vilijos savos kūrybos dainos bei LBKS Garbės vado Kęstučio Ignatavičiaus ir jo anūkės Indrės vokaliniai numeriai. Rūmų šeimininkė, ponia Diana Sederavičiūtė papasakojo dvaro istoriją, apie buvusius dvaro šeimininkus ir kuo dvaras gyvena šiandien. Renginio organizatorė ir LBKS vado pavaduotoja kultūrai Aelita Bielinytė tarė pasveikinimo žodį ir įvardijo priežastis, kodėl LBKS 30-mečio šventei buvo pasirinktas būtent Gelgaudiškio dvaras. Vėliau šventės dalyviai buvo pakviesti aplankyti rūmų menes, kuriose buvo pristatomi kuriančiųjų bajorų darbai, kraštų istorijas pasakojantys nuotraukų stendai, paveikslai, bajorų menininkų ir mokslininkų išleistos autorinės knygos, taip pat buvo galima pamatyti žurnalo „Lietuvos bajoras“ leidinių komplektą nuo pirmojo iki paskutiniojo leidinio, taip pat medalius, insignijas, raštus-padėkas už mecenavimą.

Kauno krašto ekspozicijų menėje VDU prof. Darius Danusevičius skaitė paskaitą apie ąžuolus, jų ilgaamžiškumą bei DNR kodą, kai kurie Lietuvoje augantys ąžuolai vis dar mena LDK Didžiųjų kunigaikščių laikus, vieno iš jų, tai yra Karvelių ąžuolo, kurio amžius – 700 metų, gilę maišelyje šventės dalyviai galėjo gauti dovanų ir vėliau pasisodinti savo šeimos ąžuolą. Po paskaitos apie ąžuolus, Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos ekspozicijų menėje svečiai buvo vaišinami kepto stirnino puošto žalumynų karūna ir laukinio miško paršelio mėsa, kuriuos šventės svečiams dovanojo LBKKS narys, aistringas medžiotojas bei medžiotojų draugijos ir sąjungos narys Žilvinas Jonas Giedraitis, o numalšinti troškulį svečiai galėjo istorinio paveldo gėrimu – midumi, kurį švečiams dovanojo LBKKS narys Vilmantas Gudonavičius. Vaišindamiesi svečiai galėjo apžiūrėti Kauno krašto ekspoziją, kurioje buvo eksponojama gausybė įvairių istorinių dokumentų, nuotraukų, mokslinių straipsnių, knygų, gobelenų, įspūdingų siuvinėtų paveisklų bei šviesaus atminimo Dalios Tišerskytės kūrybos.

Po ekspozicijų apžiūros, daugiau nei 170 svečių rinkosi vidiniame rūmų kieme prie šventinių stalų paragauti gardžių valgių bei pabendrauti tarpusavyje. Šventės vedėjas meno istorikas dr. Marius Daraškevičius svečiams pristatė ir į terasos sceną pakvietė senovinių šokių kolektyvą iš Marijampolės, po šokėjų pasirodymo svečiai galėjo prisijungti prie kolektyvo ir drauge sušokti vieną ir kitą šokį. Renginį vainikavo šventinis tortas su LBKS herbu ir fejerverkais, kurio pirmąjį gabalėlį simboliškai prapjovė LBKS vadas Perlis Vaisieta.

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas nuoširdžiai dėkoja visiems šventės organizatoriams ir kiekvienam nariui bei dalyviui prisidėjusiam prie renginio ir ekspozicijų kūrimo.

Šaukiamas LBKKS Tarybos posėdis, kuris vyks 2024 metų rugpjūčio 6 dieną Santakos viešbutyje

(Best Western Santakos Hotel), adresu J. Gruodžio g. 21, Kaunas, 19 valandą.

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas (h. Lodzia, h. Boncza)

Legitimacija 2024.07.06

2024 m. liepos 11 d. kelionę po Šiaurinę Lenkijos dalį pradėjome nuo Varmės Lidzbarko, kuriame lankėme vyskupų pilį ir rezidenciją. Iki XIII a. šioje vietoje egziztavo prūsų tvirtovė, nuo XIII-XVIII a. Varmės Lidzbarkas priklausė vyskupams. Pilis pastatyta XIV a. viduryje ir yra gotikinės fortifikacijos paminklas, itin vertingas ne tik Lenkijoje, bet ir Vakarų Europos gotikos paveldo kontekste. Toliau lankėme Fromborko Varmės vyskupijos kapitulos katedrą (XV a.) ir įtvirtintą jos kopleksą, šioje katedroje kaunauninko pareigas apie 30 metų ėjo Mikalojus Koperninkas, čia parašė svarbiausius savo veikalus, katedroje buvo ir palaidotas, kurio palaikai visai netikėtai buvo atrasti tik 2010 m. Šventovė garsėja savo unikaliais vargonais, kurių skambesį galėjome išgirsti specialiai ekspedicijos dalyviams paruoštoje senųjų muzikos kūrinių programoje.

Antrąją ekspedicijos dieną aplankėme netoli Elbingo įsikūrusią nedidelę gyvenvietę, pavadinimu Janovas prie Elbingo. Jau XV a. šioje vietoje buvo Kryžiuočių ordinui priklausęs dvaras, kuriame buvo auginami žirgai, vėliau dvaras tapo privačiu. XX a. pradžioje dvaro sodyba ir namas perstatyti, išlikusi dvaro sodybos struktūra, itališkos vilos tipo gyvenamasis namas su dalimi autentiškos vidaus įrankos, nedidelis parkas. Tai nedidelio Rytprūsio dvarelio ir jo likimo pavyzdys. Aplankę dvarą nuvykome į Kvidzyną. Kvidzynas (ordino laikais Marienverderis) buvo Pomezanijos (Pamedės) vyskupijos kapitulos pilis ir katedra (XIV-XV a.). Kompleksas pastatytas križiuočių ordino pilių pavyzdžiu, žavintis savo autentiškumu. Pilyje aplankėme muziejų ir katedrą, kurioje išlikę įspūdingi gotikinės tapybos fragmentai. Pakeliui vykdami į Malborką, dar sutojome nedideliame Gnievo viduramžių miestelyje ant aukšto Vyslos skardžio. XII-XIV a. čia pastatyta kryžiuočių ordino pilis. XV a. viduryje ji atiteko Lenkijai. XVII a. Gnievo seniūnu buvo būsimasis karalius Jonas Sobieskis, kuris savo žmonai greta pilies pastatė barokinius rūmus, nors daug kartų keitėsi pilies šeimininkai ir paskirtis, tačiau tai viena iš kelių labai gerai išsilaikiusių ordino pilių, šiai dienai ji pritaikyta turizmui (įsikūręs muziejus, viešbučiai, SPA, restoranai). Antroje dienos pusėje pasiekėme Malborką. Malborkas (ordino laikais Marienburgas) – Vokiečių ordino sostinė 1309-1457 m., didžiojo ordino magistro rezidencija, dižiausia gotikinė plytų mūro pilis pasaulyje (UNESKO objektas). Pilį lankėme vakare, grožėjomės žibintų šviesoje apšviestais pilies dekorais.

Trečią ekspedicijos dieną vykome į Žalgirio mūšio lauką, kur lankėmės specialiai šiam mūšiui skirtame muziejuje bei Žalgirio mūšio inscenizacijoje – tai viena įspūdingiausių ir didžiausių tokio tipo viduramžių istorijos rekonstrukcijų Europoje, mūšio inscenizacijoje dalyvavo apie tūkstantis šiai dienai pasiruošusių “aktorių”. Iškilmių, skirtų Žalgirio mūšio minėjimui, metu LBKS atstovų delegacija su Lietuvos ambasados Lenkijoje atstovais, Lietuvos kariuomenės atstovais padėjo vainikus prie Žalgirio mūšio monumento ir prie LBKS pastatyto paminklinio akmens. Ketvirtą ekspedicijos dieną lankėme vyskupams priklausiusią gotikinę pilį Olštyne, kurioje veikia nedidelis, bet informatyvus muziejus. Jo ekspozicijos skirtos mikalojui Kopernikui, regiono sakralinei ir pasaulietinei bei taikomajai dailei. Toliau kelionę tęsėme į kalvotose apylinkėse tarp dviejų ežerų įsikūrusį Ryną ir jį garsinančią įstabią XIV-XV a. pilį. Pilis priklausė vokiečių ordiniui , joje kurį laiką gyveno iš LDK pas gryžiuočius pabėgęs Vytautas su žmona Ona, XVI a. pilis pritaikyta Prūsijos kunigaikščio Albrechto medžioklės rezidencijai, dar vėliau, tai yra XIX a. pilyje veikė kalėjimas. Senosios pilies išlikęs tik vienas sparnas, kita – iš XIX a. Pilis šiuo metu veikia kaip viešbutis, SPA, restoranas. Kelionės pabaigoje nuvykome į Šventąją liepą, kurioje aplankėme Švč. Mergelės sanktuariumą ir jėzuitų antsamblį (XV-XVII a.) – vieną iš kelių garsiausių Švč. Mergelės Marijos sanktuariumų Lenkijoje. Šventovėje grožėjomės bažnytiniu paveldu bei gėrėjomės senųjų vargonų muzika bei jų puošyba.