LIETUVOS BAJORŲ KAUNO KRAŠTO SĄJUNGA

Mieli Lietuvos bajorų Kauno krašto bajorai,

nuoširdžiai sveikinu naujai legitimuotus mūsų skyriaus narius.

Labai džiaugiamės, kad šiemet mūsų skyrius pasipildė net trisdešimt aštuoniais bajoriškos kilmės nariais! Malonu bus Jus matyti ir įteikti Bajoriškos kilmės pripažinimo aktą 2025.07.05 Valdovų rūmuose. 

Detalesnė informacija ir Šventės programa bus patikslinta ir mūsų internetiniame puslapyje paviešinta.

  Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos  legitimuoti ir Senato patvirtinta 2025- 02-01, (protokolo Nr. 25-1) ir pripažinta bajoriška kilmė šiems asmenims:

1. Vidas Dabužinskas, s. Zenono;
2. Audronė Dabužinskienė (Stipinaitė), d. Vytauto;
3. Justas Dabužinskas, s. Vido;
4. Saulius Dabužinskas, s. Alvydo;
5. Asta Zigmantienė (Dabužinskaitė), d. Alvydo;
6. Jurgis Dabužinskas, s. Algio;
7. Deimantė Dabužinskienė (Burokaitė), d. Broniaus;
8. Kazimieras Dabužinskas, s. Zenono;
9. Algis Dabužinskas, s. Zenono;
10. VidaStriaupienė (Dabužinskaitė) d. Kazio;
11. Vaida Beinarienė (Striaupaitė), d. Vidmanto;
12. Mantas Dabužinskas, s. Algio.

2025-05-31 Senato posėdyje,  (protokolo  Nr. 25-3) bajoriška kilmė pripažinta

sekantiems LBKKS asmenims:

1. Sandros Gentvainienės (Labanavičiūtės), Kęstučio d.;
2. Tomo Kaktavičiaus, Artūro s.; 
3. Linos Danusevičienės (Kontrodaitės), Petro d. (pagal vyrą);
4. Lino Danusevičiaus, Dariaus s.;
5. Juliaus Danusevičiaus, Dariaus s.;
6. Zitos Duchovskienės (Dabužinskaitės), Stepono d.;
7. Justino Šiukštos, Pavelo s.;
8. Tomo Dabužinsko, Vido s.;
9. Ritos Dabužinskienės (Kurlavičiūtės), Boleslovo d. (pagal vyrą); 
10. Aušros Dabužinskaitės, Henriko d.; 
11. Mariaus Matulevičiaus, Žydrūno s.;
12. Loretos Aldukevičienės (Koriznaitės), Vytauto – Liudo d.; 
13. Aušrinės Giedraitytės, Žilvino Jono d.; 
14. Astos Giedraitienės (Siaurusevičiūtės), Algimanto – Juozo d. (pagal vyrą); 15. Igno Giedraičio, Žilvino Jono s.;
15. Vitalijos Laurynienės (Kunigonytės), Vyto d. (pagal vyrą); 
16. Pijaus Lauryno, Kęstučio s.;
17. Mato Malašičevo, Andrejaus s.;
18. Enrikos Keraitytės, Tomo d.;
19. Nemiros Tranauskienės (Mitalaitės), Broniaus d.;
20. Mariaus Daugėlos, Sauliaus s.;
21. Ilonos Daugėlienės (Mitalaitės), Broniaus d.;
22. Miglės Daugėlaitės, Sauliaus d.;
23. Gražinos Keraitienės (Tranauskaitės), Petro d.;
24. Indros Gudačiauskienės (Tranauskaitės), Petro d.;
25. Reginos Mitalienės (Eitmanavičiūtės), Mečislovo d..  

Tuo pačiu kviečiu visus mūsų skyriaus bajorus (taip pat ir naujai

legitimuotus) į  Lietuvos kraštų bajorų suvažiavimą – Seimą,

kuris vyks 2025 m. birželio 14 dieną, 12 00 val. Panemunės pilyje.

Po Seimo oficialios dalies vyks Bajoriškos suneštinės vaišės gamtoje,

gros gyva muzika, malonūs pabendravimai. Lauksime su šeimos nariais.

Seimo dienotvarkė yra patalpinta LBKS internetiniame puslapyje. 

Registracija į renginį: 

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSccetC8NwKxUaHZbCxuyr0OZ0HNLqWJMcnhe9jlihKaJq7m3A/viewform?usp=header

P.S. Kadangi neturime turtingų mecenatų ir sponsorių, verčiamės iš

kuklaus 20 eurų nario metinio mokesčio. Dėkoju, jeigu jau sumokėjote,

jeigu uždelsėte – bus malonu, jei prisiminsite ir sumokėsite. Ačiū.

Pagarbiai

Visada Jūsų ir tik gero linkintis

LBKKS vadas, LBKS Senato maršalka

Stasys Knystautas

Pavasario švenčių proga linkime dėkingai žvelgti į praeitį, aistringai gyventi dabartimi ir viltingai apkabinti ateitį! Linksmų Šventų Velykų!

LBKKS Taryba 2025

2025 metų balandžio 5 dieną Vilniaus ir Kauno krašto bajorų sąjungos nariai ekskursiją pradėjo Raudondvaryje, įsikūrusiame netoli Nevėžio ir Nemuno santakos. Resansiniuose dvaro rūmuose laukė teatralizuota eksursija “Dvaro ponios Klaros prisiminimai”. Nepaprastai žavi ir elegantiška, iš tolimos Amerikos atkeliavusi į Raudondvarį, Klara Elžbieta (kurią įkūnijo gidė Lina Čekanauskienė), papasakojo didingą dvaro istoriją bei čia gyvenusios didikų giminės nuveiktus darbus ir jų pomėgius, praskleidė dvaro šeimininkų paslapčių skraistę. Pasivaikščiojimo po dvaro teritoriją metu sužinojome, kaip XIX amžiuje Raudondvaryje buvo sutinkami garbūs svečiai, kokie rūpesčiai ir džiaugsmai užklupdavo čia gyvenusią grafų Tiškevičių šeimą. Na ir, žinoma, grafienė savo svečius pakvietė puodeliui kavos ir gabalėliui nuostabaus šokoladinio torto. Tad po ekskursijos užsukome į dvaro restoraną (buvusią Tiškevičių oranžeriją), ir klausydamiesi grafienės pasakojimo apie kavą ir šokoladą, saldžiai užbaigėme viešnagę Raudondvaryje.

Toliau ekskursija tęsėsi Kaune, Laisvės alėjoje, prie dabartinės Kauno miesto savivaldybės, nes šioje vietoje prasidėjo mūsų pažintinė kelionė su M. K. Čiurlioniu, kadangi netoli šios vietos buvusiame pastate, 1908 metais įvyko pirmoji lietuvių dailės paroda, kurią organizavo Lietuvių dailės draugijos vicepirmininko pareigas tuo metu ėjęs M. K. Čiurlionis. Vėliau gidės pasakojimai apie M.K. Čiurlionį persikėlė ant Pelėdų (Ąžuolų) kalno, kur 1925 metais Meno mokyklos kaimynystėje iškilo vadinamoji Laikinoji Čiurlionio galerija, kurioje daugiau kaip dešimt metų buvo saugomi M. K. Čiurlionio ir kiti nacionalinės svarbos meno kūriniai. Toliau su gide užsukome į buvusią Kauno meno mokyklą (šiuo metu pastatai priklauso Kauno kolegijai), išugdžiusią gausią menininkų kartą, kurių darbai sudaro Lietuvos dailės aukso fondą, išgirdome, kas buvo tie angelai sargai, daugiausiai prisidėję išsaugant Čiurlionio kūrybinį palikimą. Pasigrožėjome viena įsimintiniausia Kauno panorama ant Pelėdų kalno.

Ekskursiją baigėme nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kuriame susipažinome su naujausia jubiliejine paroda “Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai, bendraminčiai”, kurios pagrindinė kuratorė – Kathleen Soriano (Jungtinė Karalystė). Paroda skirta 150-ajam žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo jubiliejui paminėti, kuri leido mums naujai pažvelgti į šio menininko kūrybą ir jo mėgstamiausių temų – jūros ir kosmoso – sąsajas. Ekspozicijoje apžiūrėjome ne tik M.K. Čiurlionio ir jo amžininkų, bet ir šiuolaikinių menininkų kūrinius, kuriems svarbios jūros ir kosmoso idėjos.

Ekskursijos organizatorė – LBKS Vado pavaduotoja kultūrai Aelita Bielinytė (h. Drzewica)

Nuotraukų autorius – LBKKS Tarybos narys Marius Staškevičius (h. Leliwa)

Sveikiname su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Auginkime širdyse meilę ir pagarbą savo valstybei – tegul visi žino, kad per visus laisvės ir nepriklausomybės metus mumyse liepsnojęs tikėjimas savo Tėvyne niekur nedingo.

LBKKS Taryba

Sveikiname su Vasario 16-ąja – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena! Tegul ši diena mus įkvepia puoselėti savo kalbą, kultūrą, istoriją ir kasdieniais darbais kurti dar stipresnę ir geresnę Lietuvą.

2025 metų sausio 19 dieną Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje įvyko iškilmingas 1863–1864 metų sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią minėjimo renginys „Pakilę laisvei: 1863–1864 metų sukilimas ir mes“. Šio istorinio renginio metu buvo akcentuojama 1863–1864 m. sukilimo reikšmė Lietuvai bei jos žmonėms, dalyviai klausėsi istorinių pranešimų, išvydo meninę programą, pagerbė sukilėlius, kovojusius už Lietuvos laisvę, prisiminė šio įvykio svarbą puoselėjant pilietiškumą. Renginį organizavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijomis bei Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Renginyje dalyvavo ne tik svarbūs šalies pareigūnai, valstybinių organizacijų nariai su savo miesto vėliavomis, bet ir kilmingų organizacijų atstovai su savo krašto vėliavomis, tarp kurių garbingai plevėsavo ir Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vėliava.

“Už jūsų ir mūsų laisvę”

Nuotraukų autorė: Edita Dargevičiūtė

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos Taryba

2024 metų gruodžio 7 dieną Kauno rajone, Raudondvario dvare įvyko įspūdingas renginys „Bajoriška medžioklė su varovais“, skirtas paminėti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos atkūrimo 30-ąsias metines, kurį organizavo Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga. Pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, nepilnai praėjus šimtui metų, vėl buvo oficialiai atgaivintos bajoriškos medžioklės tradicijos, kurios tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), tiek ir tarpukario laikais bajorams turėjo didelę kultūrinę reikšmę.

Šių metų gruodžio 7-osios šeštadienio ankstyvą rytą iš visų Lietuvos kraštų, tuo pačiu ir iš Lenkijos į Raudondvario dvarą atvyko 25 bajorai ir dar tiek pat kviestinių svečių. Ypatingai iškili aplinka visus medžioklės dalyvius nukėlė į tuos laikus, kuomet Raudondvario dvare medžiokles rengdavo paskutinysis dvaro valdytojas grafas Benediktas Tiškevičius. Dar neišblėsę prisiminimai, kaip grafas atvykdavo iš Prancūzijos į Raudondvarį tam, kad čia galėtų gyventi ir organizuoti medžiokles iki pat medžioklės sezono pabaigos. Ne tik Raudondvaris, bet ir visas Kaunas tuomet žinojo, kad medžioklės sezonas tuoj prasidės, nes į Kauno geležinkelio stotį grafo visada atvykdavo pasitikti dvylikos arklių kinkyta karieta, o medžioklės sezoną jis pradėdavo patrankos šūviu, kurio su nekantrumu laukdavo ne tik medžioklės dalyviai, bet ir visas Raudondvaris. Panašus medžioklės scenarijus buvo atkurtas ir šiame renginyje, kuomet medžioklės rikiuotėje tarp garbingų svečių stovėjo 2 Adelberto ordino riteriai, 4 Garbės medžiotojai, 13 Medeinės medalių kavalierių ir netgi kelios kilmingos medžiotojos moterys, medžiotojų bendruomenę atstovavo “Gamtos” sąjungos vadas Raimondas Ribačiauskas, “Sūduvos” sąjungos vadas Ramūnas Mažėtis ir Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Vytas Mazuronis. Visiems medžioklės dalyviams, prieš užsiregistruojant medžioklės lape, buvo įsegti ženkleliai su Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos herbu, kurie specialiai šiam renginiui buvo nukaldinti Lenkijoje. Visos prieš medžioklinės apeigos buvo atliktos griežtai laikantis senojo medžioklės protokolo, po kurių visiems medžiotojams gavus kunigo palaiminimą ir nugriaudėjus patrankos selvei, buvo išskubėta į Babtų teritorijoje esančius medžioklės plotus. “Kurtinio” iš mažosios Lietuvos rago gausmas visus medžioklės dalyvius pakvietė į medžioklę, kurio metu dalyviai galėjo išbandyti savo jėgas žvėrių varyme arba stebėti medžioklę greta profesionalių medžiotojų. Visa medžioklės metu sumedžiota žvėriena bus perduota labdaros organizacijai, kuri pamaitins miestelėnus, gyvenančiuosius nepritekliuje, tokia labdaringa tradicija gyvavo ir senais laikas, nes po bajoriškų medžioklių jos dalyviai tik nedidelį dalį žvėrienos pasilikdavo savo reikmėms, o visa likusi – buvo atiduodama sunkiai besiverčiančioms šeimoms, kurią dažniausiai paskirstydavo dvasininkai. Medžioklės metu dalyviai turėjo unikalią galimybę gamtoje paskanauti tradicinių bajoriškų pietų su firminiu bigosu, kuriuos nuostabiai paruošė “Antaginės medžiotojų klubo” nariai. Po šios medžioklės visi dalyviai sugrįžo į Raudondvario dvarą, kur jų toliau laukė iškilminga bajoriška puota bei “Švaistūno” ištaigingai paruošta medžiotojų sumedžiota žvėriena, kuri dar labiau pabrėžė jog tai ne eilinė, o bajoriška puota.

Kalėdine atmosfera pripildytame Raudondvario dvare šventės svečiai buvo pasitinkami karšto vyno taure, kadangi lauke oro temperatūra nelepino šiluma, visiems renginio dalyviams buvo įteikiami ženkleliai su Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos herbu, kaip atminties ženklas dalyvavus istoriškai bajorams reikšmingame renginyje. Šventės prodžioje dalyviai buvo nukreipiami į Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus mažąją salę, kurioje galėjo apžiūrėti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos nuveiktų darbų ir reikšmingų Sąjungai įvykių nuotraukų galeriją bei apžiūrėti parodą „Sugrįžę iš dvarų – medžioklės antikvaras“, kuri skirta Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos įkūrimo 30-mečiui. Parodos autorius, medžiotojas ir kolekcininkas – Vytautas Kucevičius iš savo asmeninės kolekcijos pristatė įvairius eksponatus, susijusius su medžiokle, kurie XIX – XX a. puošė Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių dvarus ir buvo naudojami jų buityje. Vėliau renginio vedėjo, gerbiamo Kęstučio Ignatavičius svečiai buvo pakviesti į renginio didžiąją salę pradėti “Bajoriškos medžioklės” puotą. Šventė prasidėjo “Kurtinio” rago trimitais ir renginio šeimininko Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vado (LBKKS) Stasio Knystauto pasisveikinimo žodžiais bei viltimi, kad šis, pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo surengtas renginys, taps gražia tradicija, jo mintis pratęsė ir Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos (LBKS) vadas Perlis Vaisieta, kuris akcentavo, kad karališkoji medžioklė – yra išskirtinis reiškinys, kuris galėtų būti įtrauktas į kultūros paveldo sąrašus, kaip svarbi Lietuvos bajoriškosios tradicijos dalis. Tradiciškai šventei prasidėjus, bajorams pridėjus dešinę ranką prie širdies, buvo sugiedotas Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos himnas, kas dar labiau didino šventinės nuotaikos pakylėjimą. Prie šventinės nuotaikos prisidėjo ir operos solistas Liudas Mikalauskas ir jo atliekama Ūdrio arija iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“. Vėliau pasveikinimo ir padėkos žodį tarė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, kuris renginio šeimininkui LBKKS vadui Stasiui Knystautui įteikė apdovanojimą už indėlį stiprinant Kauno krašto tapatybę, rengiant istorines parodas, puoselėjant senąsias bajoriškas tradicijas. Apie Raudondvario dvarą, jo šeimininkus ir rūmų komplekso restauravimą šventės dalyviams mielai papasakojo Lietuvos architektė – restauratorė Gražina Elena Juknevičienė bei Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas. Renginio metu šventės svečiai per projektorių galėjo stebėti bajoriškų medžioklės scenų bei įvairių su medžiokle susijusių artefaktų foto nuotraukas, kas dar labiau sustiprino bajoriškos medžioklės šventinę nuotaiką. Pasveikinimo žodžius scenoje tarė ir Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos nariai – medžiotojai bei vieni iš šventinio renginio organizatorių – Žilvinas Giedraitis ir Mykolas Kazlauskas. Renginio šeimininką – Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos (LBKKS) vadą Stasį Knystautą asminiškai pasveikino ir Vilniaus krašto bajorų sąjungos (VKBS) atstovai, o VBKS vadės patarėja ir LBKS vado pavaduotoja kultūrai Aelita Bielinyte tuo pačiu pristatė ir Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos ateityje numatomus kultūrinius renginius. Prie renginio sveikinimų prisidėjo ir medžiotojų klubo atstovai bei kviestiniai svečiai iš Lenkijos. Muzikinės pertraukos metu renginio svečius džiugino ir šventinę nuotaiką kūrė muzikinės grupės “Medžiotojų trio” nariai. Po pertraukos, svečiams paskaitą apie „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiąją medžioklę“ perskaitė Lietuvos Respublikos Seimo narys profesorius Valdas Rakutis, o asmeninę kolekciją, kuri buvo eksponuojama parodoje „Sugrįžę iš dvarų – medžioklės antikvaras“ pristatė pats Medeinės medalio kavalierius ir garbės medžiotojas bei kolekcininkas Vytautas Kucevičius. Po vakarienės svečiai turėjo galimybę gyvai išvysti medžioklinius šunis, tokius kaip lietuviški skalikai ir rusų ilgaplaukiai kurtai bei išklausyti paskaitas apie šių veislių ypatumus ir paplitimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Renginio metu knygą „Šunys Lietuvoje“ pristatė mokslų daktarė Giedrė Pilčiauskienė, o knygą „Lietuvių skalikai“ ir pačius skalikus pristatė mokslų daktaras Marius Smetona su mokslų daktare Andželika Smetoniene. Kurtų šunų veislę bei jų charakterio savybes pristatė “Rusų ilgaplaukių kurtų draugijos Aristokratai” atstovai. Renginio metu svečiai turėjo unikalią galimybę su šiais šunimis “susipažinti” ir iš arčiau, nes keturkojai augintiniai buvo gerai nusiteikę bei draugiški. Šventės pabaigą vainikavo renginio šeiminko Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos (LBKKS) vado Stasio Knystauto padėkos žodis bei šventinis tortas su fejerverkais, kurio pirmąjį gabalėlį simboliškai atpjovė pats renginio šeimininkas – LBKKS vadas Stasys Knystautas.

Šventiniame renginyje “Bajoriška medžioklė su varovais” dalyvavo per 150 asmenų, tai Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos delegacijos iš įvairių Lietuvos kraštų, kitų kilmingų organizacijų atstovai, tokie kaip “Kauno apskrities bajorų draugija”, “Lietuvos kilmingieji”, “Šv. Adelberto ordinas”, taip pat renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, valdžios atstovai, mokslinės bendruomenės nariai bei įvairių regionų medžiotojų draugijų atstovai, kuriuos visus drauge apjungė tradicijos, istorinio paveldo puoselėjimas bei pagarba bajoriškai kultūrai.

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vado Stasio Knystauto ir LBKKS Tarybos narių nuoširdi padėka visiems renginio organizatoriams bei dalyviams

https://www.delfi.lt/kaledos/naujienos/bajoriska-dvasia-atgijo-raudondvario-dvare-pirma-karta-po-nepriklausomybes-atkurimo-surengtas-isskirtinis-renginys-120071890

Bajoriška dvasia atgijo Raudondvario dvare: pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo surengtas išskirtinis renginys

Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimoRaudondvario dvare įvyko įspūdingas renginys „Bajoriška medžioklė su varovais“, skirtas paminėti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos įkūrimo 30-ąsias metines. Šis renginys, organizuotas Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos, tapo simboliniu tiltu tarp praeities ir dabarties, įprasminant Lietuvos istoriją ir kultūrą.

Medžioklės tradicijų gaivinimas – pagarba istorijai

Kalėdine nuotaika alsuojantis Raudondvario dvaras, turintis ypatingą istorinę aurą, šventės dalyvius nukėlė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus, kai medžioklė buvo neatsiejama bajorų gyvenimo dalis. Šventė prasidėjo iškilmingu Ragų koncertu ir kunigo palaiminimu. Simbolišką medžioklės pradžią pažymėjus skambiai patrankos salvei prasidėjo pagrindinė medžioklės dalis, kurios dalyviai galėjo išbandyti savo jėgas žvėrių varyme ar stebėdami medžioklę šalia profesionalių medžiotojų.

Po medžioklės buvo pagerbti sumedžioti žvėrys – tai atlikta su derama pagarba tradicijoms.

Sumedžiotą žvėrieną nuspręsta paaukoti labdarai, taip šventei suteikiant ne tik istorinę, bet ir kilnią prasmę. Tuomet visi šventės dalyviai sugrįžo į Raudondvario dvarą, kur jų laukė iškilminga bajoriška puota.

Edukacinės veiklos ir meniniai akcentai

Šventė tapo simboliniu tiltu tarp praeities ir dabarties, įprasminant Lietuvos istoriją ir kultūrą. Joje skambėjo paskaitos apie LDK medžioklių tradicijas ir jų svarbą tuometinei aukštuomenei. Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas išreiškė viltį, kad šis, pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo surengtas renginys, taps gražia tradicija.

 „Tikiuosi, kad šis renginys taps gražia tradicija. Nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės XV amžiaus pabaigos valdovas organizuodavo didžiąsias medžiokles, kurios vykdavo visą savaitę, o joms buvo ilgai ruošiamasi. Tai būdavo proga susitikti, pabendrauti, išspręsti diplomatinius reikalus su gretimų valstybių kilmingaisiais“, – pasakojo S. Knystautas.

Jo mintis pratęsė ir Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos vadas Perlis Vaisieta, kuris akcentavo, kad karališkoji medžioklė – yra išskirtinis reiškinys, kuris galėtų būti įtraukti į kultūros paveldo sąrašus kaip svarbi dalis Lietuvos bajoriškosios tradicijos.

Vėliau buvo pristatyta medžioklinių šunų veislių paroda, suteikusi galimybę iš arti susipažinti su šiais ištikimais žmogaus palydovais. Istorinių medžioklių fotografijų ekspozicija, taip pat knygų ir privačių kolekcijų eksponatai iš dvarų papildė renginį autentiška atmosfera.

Vakaro kulminacija tapo bajoriška puota, kurioje netrūko tradicinių bajoriškų valgių, skatinusių dalyvius pasijusti tarsi tikruose didikų namuose. Muzikinę atmosferą kūrė operos solistas Liudas Mikalauskas, muzikinės grupės „Medžiotojų trio“ ir „Kurtinys“. Bajoriško gyvenimo dvasia buvo ne tik gyva, bet ir juntama kiekviename šventės žingsnyje.

„Bajoriška medžioklė su varovais“ įrodė, kad tradicijos gali būti aktualios ir šiais laikais. Tai ne tik istorinio paveldo puoselėjimas, bet ir kvietimas pažvelgti į bajorišką gyvenimo būdą su pagarba, pritaikant šias vertybes šiuolaikiniam pasauliui.

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Delfi TV vyr. prodiuserė

dalia.vaitkute@delfi.lt

+37069586935

2024 m lapkričio 28 d. Vilniaus rotušėje buvo surengtas ypatingas renginys poetei, politikei, visuomenės veikėjai Daliai Teišerskytei atminti ”  Aš dar sugrįšiu…” Šiemet mūsų Dalia būtų minėjusi 80 – metį. Mūsų skyriaus Tarybos narės, LBKS Garbės teismo pirmininkės, LBKS Garbės bajorės atminimas buvo gražiai įprasmintas jos sukurtais eilėraščiais, jos tekstais sukurtomis dainomis, kurias atliko Inga Valinskienė, Asta Pilypaitė, Giulija ir Monika, Paulius Bagdonavičius, Mečislovas Subelis, Algis ir Valdemaras Frankoniai, eilėraščius skaitė Ginvilė Vaisietaitė, Vytautas Rumšas ir kiti. Rotušės salė nesutalpino visų norinčių pabūti su Dalia…      

Visada prisiminsime Dalią inteligentišką, jautrios sielos su subtiliu ir išmintingu požiūriu į gyvenimą ir pasaulyje vykstančius reiškinius.

Sugrįžk, Dalia, dar ne vieną kartą…