LIETUVOS BAJORŲ KAUNO KRAŠTO SĄJUNGA

Rėmėjai

Best Baltic Hotels

1,2% parama

Archyvas

Ekskursija – “Žvilgsnis į Kauno tarpukario architekrūrą ir interjerą”

2024 metų kovo 2 dieną turėjome unikalią galimybę žvilgtelti į tarpukario laikų gyvenimą, namų interjerą ir kultūrą, pamatyti kaip atkurta anų laikų aplinka įkvepia šiandieninius “gyventojus” dirbančius kukltūros paveldo objekte kūrybai ir naujo dizaino paieškoms. Kruopščiai restauruotame name, esančiame K. Donelaičio g. 19, Kaune, su meile atkurtos vidaus erdvės, restauruotos, atnaujintos interjero detalės, skoningai parinkti to laikotarpio baldai leido ekskursijos metu pajusti tarpukario laikų dvasią, suvokti tuometinį modernizmo stiliaus novatoriškumą. Ši pastatas, tai vienas išraiškingiausių tarpukario modernizmo pavyzdžių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Pastatas yra įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, į Lietuvos Kultūros vertybių registrą ir pažymėtas Europos paveldo ženklu. Šį gyvenamąjį namą 1933 m. suprojektavo žinomas vokiečių kilmės inžinierius architektas Arnas Funkas. Šis dviejų aukštų gyvenamasis namas su įspūdingu apvaliu langu buvo Jurgio ir Aleksandros Iljinų namas. Savo formomis, ypač dideliu apvaliu langu erkeryje, tūrių santykiu ir derme išsiskiriantį iš kitų pastatą pastatė per nepilnus tuos pačius metus. 1941 m. namas buvo nacionalizuotas, vietoje į Vokietiją pasitraukusių savininkų antrąjame jo aukšte apsigyveno dainininkė Gražina Matulaitytė su vyru žurnalistu ir poetu Aleksiu Ranninu. Sovietmečiu čia buvo įvairių organizacijų, tarp jų – Laisvanoriškos pagalbos armijai, aviacijai ir laivynui draugijos Kauno skyriaus būstinė, paskutinioji įstaiga – priešgaisrinė apsaugos tarnyba. Jos pastato nerenovavo, todėl išliko daug autentikos. Restauruojant šį namą dabartinis pastato šeiminikas Zigmantas Dargevičius ir čia dirbusi architektė Rūta Palytė Biliūnienė maksimaliai pasistengė atkurti šią autentiką.

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga inicijuoja edukacinį bendrą visų LBKS kraštų šventinį renginį „BAJORIŠKA MEDŽIOKLĖ“

Garbūs Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos bajorai,

Skatindami pagarbą ir meilę Lietuvos valstybei, prisimindami Lietuvos Karalystės, LDK bajorijos istorinį ir kultūrinį paveldą, kviečiame minėti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos įkūrimo 30-uosius metus,

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga inicijuoja edukacinį bendrą visų LBKS kraštų šventinį renginį

„BAJORIŠKA MEDŽIOKLĖ“

Medžioklė- vienas iš labiausiai bajorų pamėgtų laisvalaikio leidimo būdų. Ji buvo bajorų ir didikų privilegija. Medžioklės tradicijos yra senos, siekia  XVII a. pabaigą. Medžiotojai atvykdavo raiti, (atsivesdavo šunis), spindintys iškilminga apranga ir puošniais ginklais, su savo svitomis, kuriose buvo ne tik patarnaujantis personalas, bet ir šeimos nariai, įskaitant moteris . Paprastai  didikas ar ponas savo kuriame nors dvare vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje organizuodavo vieną Didžiają medžioklę, kuri trukdavo keletą dienų ir daug kuo priminė valdovo rengiamas medžiokles. Į ją buvo kviečiami kiti ponai, kartais ir vienas kitas žemesnio rango, bet kuo tai pasižymėjęs bajoras.         

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga, kaip ir anksčiau, žiemos pradžioje, kviečia atgaivinti senąsias bajoriškos medžioklės tradicijas ir ta tema organizuoja edukacinį renginį. Tokie renginiai vyko ir tarpukario Lietuvoje, jose dalyvaudavo ne tik bajorai, bet ir tuometė aukštuomenė kartu su prezidentu A. Smetona, kariuomenės vadu S. Raštikiu, operos dainininku K. Petrausku, Kauno burmistru J. Vileišiu, armijos generolu J. Giedraičiu bei kitomis iškiliomis to meto asmenybėmis.

Šio renginio formatas būtų pritaikytas medžiojantiems ir nemedžiojantiems bajorams bei jų šeimų nariams, kviestiniams garbingiems asmenims. Jame bus galimybė bajorams ir šventės dalyviams, kurie nėra medžiotojai, dalyvauti medžioklėje; jie galės stebėti medžioklę stovėdami vienoje linijoje šalia medžiotojo arba dalyvaudami žvėrių varyme. Visiems kitiems bus įdomu paklausyti paskaitų apie LDK laikais vykusias medžiokles, gyvai susipažinti su medžioklinių šunų veislėmis, žvėrių populiacija Lietuvoje, vyks fotografijų paroda, įdomios knygos pristatymas ir bajoriška puota su bajoriškais valgiais.

Renginio vieta – Raudondvario dvaras.

Medžioklės plotai – Babtų seniūnijos ribose.

Data – 2024 m. gruodžio mėn. pirmąjį savaitgalį ( gruodžio 7 d. ).

  1. Medžioklės pradžios iškilmės:

8:00 val. Puošniai apsirengusių medžiojančių dalyvių sueiga;

8:10 – 8:30 val. Renginio pradžia pagal tradicijas: dalyvių registracija medžioklės lape, instruktažas, medžiojamų žvėrių nustatymas; rytinė kava su greitais  užkandžiais; kunigas palaimina medžioklinius šunis, medžiojamus žvėris,  medžioklės dalyvius; skamba ragų muzika, skelbianti medžioklės pradžią;

8:30 val. medžiojantieji dalyviai išvyksta į medžioklės plotus;

  1. Edukacinė programa

14:00 val. renkasi bajorai ir renginio svečiai, kurie nedalyvauja medžioklėje – vyks  edukacinė programa apie bajorišką medžioklę, jos tradicijas, istoriją ir evoliuciją, rodomos senųjų medžioklių skaidrės, demonstruojamos fotografijos. Bus pasakojama apie kultūrinį nematerialųjį paveldą bei bajorų indėlį į politinę valstybės raidą (prašome visus teikti pasiūlymus, ką norėtumėt išgirsti, kad lektoriai galėtų pasiruošti aktualiais klausimais).

  1. Medžioklės pabaigos iškilmės

15:00 – 16:00 val. medžioklės dalyvių grįžimas – jų sutikimas, sumedžiotų žvėrių pagerbimas.

16:00 val .bajorų  eisena su giminės vėliavomis.

16:30 val. medžioklinių šunų bei jų veislių  pristatymas gyvai.

17:00 val. sveikinamosios kalbos, svečių pasisakymai ir linkėjimai.

17:30 – 22:00 val. bajoriška puota su egzotiniais žvėrienos patiekalais ir gėrimais, ir ne tik…,

              smagūs pokalbiai, tarpusavio  pabendravimai , linksmybės.

Šio renginio formatas yra netradicinis, bus reikalinga registruoto medžiotojų būrelio oficiali priežiūra ir pagalba, medžioklės plotų ir žvėrių medžiojimo kvotų naudojimas, Raudondvario dvaro patalpų nuoma, maitinimo bei aptarnavimo paslaugos, atributikos ir atminimo ženklų gamyba bei kitos priemonės, todėl reikalinga išankstinė informacija dėl dalyvių skaičiaus ir medžiotojų pažymėjimų turėjimo.

Informaciją pagal žemiau nurodytą  formą norėtume žinoti iki 2024-03-15.

LBKS krašto pavadinimasDalyvaus medžioklėje: (nurodyti vardą, pavardę)Nedalyvaus medžioklėje,
Bajorų, turinčių medžiotojo pažymėjimą skaičiusNe bajorai (šventės dalyviai), turintys medžiotojo pažymėjimąNeturi medžiotojo pažymėjimodalyvaus edukacijose ir puotoje
     

Preliminari renginio kaina:

Medžiojančiam 1 dalyviui apie 80- 100 € (į kainą įskaičiuotas 30 – 50 € medžiotojo svečio aptarnavimo mokestis mus priimančiam medžioti medžiotojų būreliui).

Nemedžiojančiam 1 dalyviui nuo 50 iki 80 €, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus ir kitų dalyvių pageidavimų. (didesnis dalyvių skaičius mokestį mažina)

Laukiame visų Jūsų aktyvaus palaikymo ir pasiūlymų bei pageidavimų dėl  renginio, formato, pranešimų temų.

                                 Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas

Renginio koordinatorius,

LBKKS tarybos narys Mykolas Kazlauskas

tel. +37069851400, el. paštas: mykolui@gmail.com

KVIETIMAS | Švęskime laisvę # RADAROM | Vilniaus Rotušė, 02.16, 18:00 val.

Gerbiami Kauno krašto bajorai,

2024-02-16 , 14 val. Vilniaus Rotušėje  vyks Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Senato posėdis, kuriame bus svarstomi itin svarbūs sąjungai klausimai: 2024 metų biudžeto tvirtinimas, diskusija apie bajoriškos kilmės nustatymo tvarką besikeičiančioje visuomenėje, 2024 metų renginių aptarimas, LBKS 30-čio paminėjimo šventės formato aptarimas ir kt. klausimai.

18 val.  Vilniaus rotušėje įvyks šventinis koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Švęskime laisvę # RADAROM!

Visus norinčius ir galinčius maloniai kviečiame dalyvauti. Mūsų bendrystė yra labai svarbi.

https://www.vilniausrotuse.lt/lt/renginiai/sveskime-laisve-radarom

LBKKS vadas Stasys Knystautas

Vilniaus krašto bajorų sąjungos Naujametinė šventė 24 01 07

2024 m. sausio 7 d. vyko LBKS Vilniaus krašto bajorų sąjungos Naujametinė šventė Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, į kurią susirinko ne tik Vilniaus krašto, bet ir kviestiniai kitų kraštų bajorai, taip pat svečiai ir iš Kauno.

Renginio pradžioje šventės svečiai stebėjo dviejų dalių ispaniškos muzikos operetę “Sarsuela”, o po muzikinio spektaklio, šventiškai nusiteikę dalyviai susirinko Kamerinėje salėje, kurioje galėjo pabendrauti, pasivaišinti ir pasimokinti šokti istorinių bajoriškų šokių, tokių kaip minuetas ar polonezas, kurių šventės dalyvius mielai pamokė kviestinė viešnia – primabalerina Neli Bielekaitė. Renginį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas.

Po renginio svečiai galėjo pasigrožėti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro holo interjeru bei Naujemetinėmis dekoracijomis.

Netektis

Nuoširdžiai užjaučiame velionės Dalios Teišerskytės h. Košcieša artimuosius. Visa Lietuva, Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga neteko nuostabaus ir šviesaus žmogaus. Netekome asmenybės, kuri visada sugebėjo rasti visiems užjaučiantį, padrąsinantį ar sudrausminantį žodį tam, kam to reikėjo. Ilgėsimės Jūsų, Dalia, visada prisiminsime Jūsų poeziją ir ženklius darbus Lietuvai, ilsėkitės nuo žemiškųjų rūpesčių.

Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos  bajorai

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino skulptūros perdavimas Valdovų rūmų muziejui

2023 m. lapkričio 9 d. Valdovų rūmuose įvyko LDK Didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklinės skulptūros pristatymo ir įteikimo renginys. Ši profesoriaus Konstantino Bogdano skulptūra – tai Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos dovana Valdovų rūmų muziejui Vilniaus miesto 700 metų sukakties proga, kurią iš bronzos nuliejo skulptorius Rimantas Keturka.

Renginį atidarė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Perlis Vaisieta ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas. Didžiojo kunigaikščio Gedimino svarbą Lietuvai ir jos istorijai pristatė VU rektorius ir profesorius Rimvydas Petrauskas. Susirinkusius svečius muzikiniais kūriniais maloniai džiugino pianistė, tarptautinių konkursų laureatė profesorė Aleksandra Žvirblytė kartu su saksofonininku, džiazo muzikantu, Lietuvos nacionalinės premijos laureatu profesoriumi Petru Vyšniausku, bei Lietuvos kariuomenės orkestru.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškus rašytus lotynų kalba skaitė literatūros istorikas daktaras ir Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas, kuriuos į lietuvių kalbą klausytojams vertė LBKS vadas Perlis Vaisieta.

Renginiui einant į pabaigą, LBKS vadas Perlis Vaisieta su Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų direktoriumi Vydu Dolinsku pasirašė paminklinės skulptūros perdavimo muziejui sutartį, o LBKS maršalka Stasys Knystautas perskaitė šios skupltūros visų mecenatų pavardes. Renginio pabaigoje svečiai galėjo išvysti sviesomis nušviestą Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino skulptūrą autentiškoje Vilniaus Žemutinės pilies archeologinių kasinėjimų vietoje, tarp išlikusių XIV a. pradžios mūrinių Gedimino bokšto fragmentų. Pasak LBKS vado Perlio Vaisietos, „mūsų visų pastangomis pavyko įgyvendinti iniciatyvą – padovanoti Vilniui, muziejui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino skulptūrą. Gediminas tarsi parjojo namo, kad rašytų laiškus, o mus pasiektų jo žodis iš praeities.“

2023 09 16 Piknikas Panemunės pilyje

2023 metų rugsėjo 16 dieną Panemunės pilyje (Jurbarko rajone) įvyko LBKS naujos kadencijos II-asis Senato posėdis, bei visų kraštų bajorų viešnagė – piknikas “Vasaros palydos”. Kol senatoriai posėdžiavo svarbiais klausimais, nemažas būrys bajorų klausėsi Panemunės pilies direktoriaus Mariaus Daraškevičiaus pavaduotojos Eglės Kukytės pasakojimų apie Panemunės pilies buvusius šeimininkus, tokias iškilias asmenybes, kaip Antaną Anuprą Gedgaudą ir kitus, jų gyvenimą pačioje pilyje, bei architektūrinius pokyčius pilies rūmuose. Eksursijos metu svečiai ne tik vaikščiojo po menes, bet ir kopė į pilies bokšto viršutinį aukštą pasižvalgyti po apylinkes ir pasigrožėti vietiniu kraštovaizdžiu iš paukščio skrydžio. Eglė Kukytė svečiams bajorams pristatė ne tik atrestauruotas pilies menes su freskomis, tuometinę jų paskirtį, bet ir Lietuvos bajorų XVIII amžiaus kostiumus, pokylių tradicijas ir šokius. Ekskursijos pabaigoje svečiai galėjo pasimokyti ir sušokti keletą XVIII amžiaus bajoriškų šokių. Po ekskursijos ir šokių, visų kraštų bajorai draugiškai susibūrė ne vieną šimtmetį skaičiuojančiame pilies ąžuolyno parke prie vaišėmis nuklotų stalų, renginį vainikavo elnio kepimas parko ugniakure pagal senovės bajorų tradicijas.

1 2 3 9