Renginys “Bajoriška medžioklė su varovais”
2024 metų gruodžio 7 dieną Kauno rajone, Raudondvario dvare įvyko įspūdingas renginys „Bajoriška medžioklė su varovais“, skirtas paminėti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos atkūrimo 30-ąsias metines, kurį organizavo Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga. Pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, nepilnai praėjus šimtui metų, vėl buvo oficialiai atgaivintos bajoriškos medžioklės tradicijos, kurios tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), tiek ir tarpukario laikais bajorams turėjo didelę kultūrinę reikšmę.
Šių metų gruodžio 7-osios šeštadienio ankstyvą rytą iš visų Lietuvos kraštų, tuo pačiu ir iš Lenkijos į Raudondvario dvarą atvyko 25 bajorai ir dar tiek pat kviestinių svečių. Ypatingai iškili aplinka visus medžioklės dalyvius nukėlė į tuos laikus, kuomet Raudondvario dvare medžiokles rengdavo paskutinysis dvaro valdytojas grafas Benediktas Tiškevičius. Dar neišblėsę prisiminimai, kaip grafas atvykdavo iš Prancūzijos į Raudondvarį tam, kad čia galėtų gyventi ir organizuoti medžiokles iki pat medžioklės sezono pabaigos. Ne tik Raudondvaris, bet ir visas Kaunas tuomet žinojo, kad medžioklės sezonas tuoj prasidės, nes į Kauno geležinkelio stotį grafo visada atvykdavo pasitikti dvylikos arklių kinkyta karieta, o medžioklės sezoną jis pradėdavo patrankos šūviu, kurio su nekantrumu laukdavo ne tik medžioklės dalyviai, bet ir visas Raudondvaris. Panašus medžioklės scenarijus buvo atkurtas ir šiame renginyje, kuomet medžioklės rikiuotėje tarp garbingų svečių stovėjo 2 Adelberto ordino riteriai, 4 Garbės medžiotojai, 13 Medeinės medalių kavalierių ir netgi kelios kilmingos medžiotojos moterys, medžiotojų bendruomenę atstovavo “Gamtos” sąjungos vadas Raimondas Ribačiauskas, “Sūduvos” sąjungos vadas Ramūnas Mažėtis ir Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Vytas Mazuronis. Visiems medžioklės dalyviams, prieš užsiregistruojant medžioklės lape, buvo įsegti ženkleliai su Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos herbu, kurie specialiai šiam renginiui buvo nukaldinti Lenkijoje. Visos prieš medžioklinės apeigos buvo atliktos griežtai laikantis senojo medžioklės protokolo, po kurių visiems medžiotojams gavus kunigo palaiminimą ir nugriaudėjus patrankos selvei, buvo išskubėta į Babtų teritorijoje esančius medžioklės plotus. “Kurtinio” iš mažosios Lietuvos rago gausmas visus medžioklės dalyvius pakvietė į medžioklę, kurio metu dalyviai galėjo išbandyti savo jėgas žvėrių varyme arba stebėti medžioklę greta profesionalių medžiotojų. Visa medžioklės metu sumedžiota žvėriena bus perduota labdaros organizacijai, kuri pamaitins miestelėnus, gyvenančiuosius nepritekliuje, tokia labdaringa tradicija gyvavo ir senais laikas, nes po bajoriškų medžioklių jos dalyviai tik nedidelį dalį žvėrienos pasilikdavo savo reikmėms, o visa likusi – buvo atiduodama sunkiai besiverčiančioms šeimoms, kurią dažniausiai paskirstydavo dvasininkai. Medžioklės metu dalyviai turėjo unikalią galimybę gamtoje paskanauti tradicinių bajoriškų pietų su firminiu bigosu, kuriuos nuostabiai paruošė “Antaginės medžiotojų klubo” nariai. Po šios medžioklės visi dalyviai sugrįžo į Raudondvario dvarą, kur jų toliau laukė iškilminga bajoriška puota bei “Švaistūno” ištaigingai paruošta medžiotojų sumedžiota žvėriena, kuri dar labiau pabrėžė jog tai ne eilinė, o bajoriška puota.
Kalėdine atmosfera pripildytame Raudondvario dvare šventės svečiai buvo pasitinkami karšto vyno taure, kadangi lauke oro temperatūra nelepino šiluma, visiems renginio dalyviams buvo įteikiami ženkleliai su Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos herbu, kaip atminties ženklas dalyvavus istoriškai bajorams reikšmingame renginyje. Šventės prodžioje dalyviai buvo nukreipiami į Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus mažąją salę, kurioje galėjo apžiūrėti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos nuveiktų darbų ir reikšmingų Sąjungai įvykių nuotraukų galeriją bei apžiūrėti parodą „Sugrįžę iš dvarų – medžioklės antikvaras“, kuri skirta Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos įkūrimo 30-mečiui. Parodos autorius, medžiotojas ir kolekcininkas – Vytautas Kucevičius iš savo asmeninės kolekcijos pristatė įvairius eksponatus, susijusius su medžiokle, kurie XIX – XX a. puošė Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių dvarus ir buvo naudojami jų buityje. Vėliau renginio vedėjo, gerbiamo Kęstučio Ignatavičius svečiai buvo pakviesti į renginio didžiąją salę pradėti “Bajoriškos medžioklės” puotą. Šventė prasidėjo “Kurtinio” rago trimitais ir renginio šeimininko Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vado (LBKKS) Stasio Knystauto pasisveikinimo žodžiais bei viltimi, kad šis, pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo surengtas renginys, taps gražia tradicija, jo mintis pratęsė ir Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos (LBKS) vadas Perlis Vaisieta, kuris akcentavo, kad karališkoji medžioklė – yra išskirtinis reiškinys, kuris galėtų būti įtrauktas į kultūros paveldo sąrašus, kaip svarbi Lietuvos bajoriškosios tradicijos dalis. Tradiciškai šventei prasidėjus, bajorams pridėjus dešinę ranką prie širdies, buvo sugiedotas Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos himnas, kas dar labiau didino šventinės nuotaikos pakylėjimą. Prie šventinės nuotaikos prisidėjo ir operos solistas Liudas Mikalauskas ir jo atliekama Ūdrio arija iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“. Vėliau pasveikinimo ir padėkos žodį tarė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, kuris renginio šeimininkui LBKKS vadui Stasiui Knystautui įteikė apdovanojimą už indėlį stiprinant Kauno krašto tapatybę, rengiant istorines parodas, puoselėjant senąsias bajoriškas tradicijas. Apie Raudondvario dvarą, jo šeimininkus ir rūmų komplekso restauravimą šventės dalyviams mielai papasakojo Lietuvos architektė – restauratorė Gražina Elena Juknevičienė bei Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas. Renginio metu šventės svečiai per projektorių galėjo stebėti bajoriškų medžioklės scenų bei įvairių su medžiokle susijusių artefaktų foto nuotraukas, kas dar labiau sustiprino bajoriškos medžioklės šventinę nuotaiką. Pasveikinimo žodžius scenoje tarė ir Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos nariai – medžiotojai bei vieni iš šventinio renginio organizatorių – Žilvinas Giedraitis ir Mykolas Kazlauskas. Renginio šeimininką – Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos (LBKKS) vadą Stasį Knystautą asminiškai pasveikino ir Vilniaus krašto bajorų sąjungos (VKBS) atstovai, o VBKS vadės patarėja ir LBKS vado pavaduotoja kultūrai Aelita Bielinyte tuo pačiu pristatė ir Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos ateityje numatomus kultūrinius renginius. Prie renginio sveikinimų prisidėjo ir medžiotojų klubo atstovai bei kviestiniai svečiai iš Lenkijos. Muzikinės pertraukos metu renginio svečius džiugino ir šventinę nuotaiką kūrė muzikinės grupės “Medžiotojų trio” nariai. Po pertraukos, svečiams paskaitą apie „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiąją medžioklę“ perskaitė Lietuvos Respublikos Seimo narys profesorius Valdas Rakutis, o asmeninę kolekciją, kuri buvo eksponuojama parodoje „Sugrįžę iš dvarų – medžioklės antikvaras“ pristatė pats Medeinės medalio kavalierius ir garbės medžiotojas bei kolekcininkas Vytautas Kucevičius. Po vakarienės svečiai turėjo galimybę gyvai išvysti medžioklinius šunis, tokius kaip lietuviški skalikai ir rusų ilgaplaukiai kurtai bei išklausyti paskaitas apie šių veislių ypatumus ir paplitimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Renginio metu knygą „Šunys Lietuvoje“ pristatė mokslų daktarė Giedrė Pilčiauskienė, o knygą „Lietuvių skalikai“ ir pačius skalikus pristatė mokslų daktaras Marius Smetona su mokslų daktare Andželika Smetoniene. Kurtų šunų veislę bei jų charakterio savybes pristatė “Rusų ilgaplaukių kurtų draugijos Aristokratai” atstovai. Renginio metu svečiai turėjo unikalią galimybę su šiais šunimis “susipažinti” ir iš arčiau, nes keturkojai augintiniai buvo gerai nusiteikę bei draugiški. Šventės pabaigą vainikavo renginio šeiminko Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos (LBKKS) vado Stasio Knystauto padėkos žodis bei šventinis tortas su fejerverkais, kurio pirmąjį gabalėlį simboliškai atpjovė pats renginio šeimininkas – LBKKS vadas Stasys Knystautas.
Šventiniame renginyje “Bajoriška medžioklė su varovais” dalyvavo per 150 asmenų, tai Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos delegacijos iš įvairių Lietuvos kraštų, kitų kilmingų organizacijų atstovai, tokie kaip “Kauno apskrities bajorų draugija”, “Lietuvos kilmingieji”, “Šv. Adelberto ordinas”, taip pat renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, valdžios atstovai, mokslinės bendruomenės nariai bei įvairių regionų medžiotojų draugijų atstovai, kuriuos visus drauge apjungė tradicijos, istorinio paveldo puoselėjimas bei pagarba bajoriškai kultūrai.
Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vado Stasio Knystauto ir LBKKS Tarybos narių nuoširdi padėka visiems renginio organizatoriams bei dalyviams


































































































































