Didžioji bajoriška medžioklė 2025
Lapkričio 22 dieną Kauno rajone ir pačioje Kauno miesto širdyje įvyko visuomeninis edukacinis renginys „Didžioji bajoriška medžioklė 2025“, kurį surengė Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga. Renginys buvo skirtas istorinių Lietuvos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškų tradicijų pristatymui bei nematerialaus kultūrinio paveldo puoselėjimui.
Renginys prasidėjo ankstyvą šeštadienio rytą Raudondvario dvaro didžiojoje menėje, iš kurios kadaise į medžiokles išvykdavo ir patys dvaro šeimininkai grafai Tiškevičiai su savo šeimomis ir kviestiniais svečiais. Renginio dalyviai čia turėjo užsiregistruoti medžioklei pagal šiuo metu galiojančią tvarką bei kiekvienas asmeniškai pasirašyti istorinius medžioklės lapus, atkurtus pagal XVII amžiaus originalus, rastus istorijos mokslų daktarės Tomos Zarankaitės-Margienės Valdovų rūmuose, kurie kadaise priklausė kunigaikščių Radvilų giminei.
Po registracijos dalyviai rinkosi į rikiuotę. Čia buvo pristatytos svarbiausios medžioklės tradicijos ir jų istorinė prasmė. Rytinėje rikiuotėje prisimintas labai svarbus simbolis – vėliava, kurios reikšmė šiandien dažnai primirštama, nors dauguma medžiotojų klubų ją turi ir per medžiokles ar šventes naudoja. Vienas iš šios medžioklės organizatorių, Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos narys Žilvinas Jonas Giedraitis, paaiškino vėliavos reikšmę anų laikų dvaro gyvenime: „Jeigu dvaro bokšte ant flagštoko vėliava pakelta iki pat viršaus – dvaro šeimininkas yra namuose. Jeigu nuleista per vieną vėliavos aukštį – šeimininko nėra. O jei nuleista iki pusės stiebo – dvare yra netektis ir kažkas iš dvariškių mirė.“ Jis pridūrė, kad ši simbolika galėtų būti taikoma ir šių dienų medžiotojų klubuose: pakelta vėliava žymėtų į medžioklę susirinkusius narius, o nuleista iki pusės – vieno iš ginklo brolio ar sesės netektį.
Vėliau medžioklės dalyviai persikėlė į Šališkių medžiotojų klubo plotus Kauno rajone, kuriuose jie galėjo gyvai prisiliesti prie atkurtų istorinių medžioklės tradicijų, tokių kaip medžioklių rinkliavų dėžutė, Medžioklės karalius ir Pokotas. Medžioklių rinkliavų dėžutė – sena tradicija, kai į dėžutę medžioklės dalyviai sudėdavo pinigus. Tai būdavo tikslinė rinkliava, skirta pačiam laimingiausiam būsimos medžioklės dalyviui, kuriam fortūna bus dosniausia ir leis tapti Medžioklės karaliumi. Šioje medžioklėje buvo naudojama originali XVIII–XIX amžiaus metalinė medžioklės rinkliavų dėžutė, puošta išspaustomis medžioklės scenomis. Į ją medžioklės dalyviai sudėjo tam tikrą pinigų sumą. „OpticSpot“ įmonės atstovas Deividas Maminskas, pajutęs Bajoriškos medžioklės dvasią, šiai senai tradicijai suteikė modernaus prieskonio – Medžioklės karaliaus nominacijos autoriui skyrė termovizorių, kurio vertė gerokai viršijo surinktą rinkliavą.
Didžiojoje bajoriškoje medžioklėje 2025 Medžioklės karaliumi tapo Mažosios Lietuvos pučiamųjų ansamblio „Kurtinys“ vadovas Gražvydas Raila, kuriam fortūna lėmė sumedžioti elnio patelę ir lapę. Iš viso buvo sumedžiotos trys elnių patelės, dvi stirnos ir viena lapė. Vieno sumedžioto elnio mėsa tradiciškai iškeliavo į UAB „Švaistūnas“ mėsos cechą, kur iš jos bus pagaminta produkcija ir perduota Maltos ordinui. Šis pasirūpins, kad per artėjančias šv. Kalėdas medžiotojų dovanos pasiektų nepriteklių patiriančių Lietuvos žmonių šventinį stalą.
Medžioklėje neapsieita ir be Pokoto – senojo medžioklės užbaigimo ritualo. Pokotas – tai sumedžiotų žvėrių išdėstymas pagal tam tikrą tvarką ir jų pagerbimas. Šiandien daugelis medžiotojų šį ritualą vadina „Huberto kapu“.
Gerokai po vidurdienio renginio programa persikėlė į Kauno senamiestyje esančią Arkivyskupijos Baltąją pokylių salę, kur vyko edukacinė dalis. Į renginį rinkosi ne tik medžiotojai, bet ir kviestiniai svečiai – elegantiškai pasipuošusios damos ir ponai, kurių susirinko daugiau nei du šimtai. Pradžioje svečiai rinkosi mažojoje pokylių salėje, kur buvo vaišinami tauriaisiais gėrimais ir galėjo pabendrauti neformalioje aplinkoje. Vėliau renginio vedėjas Kęstutis Ignatavičius pakvietė visus svečius persikelti į Baltąją pokylių salę ir užimti vietas prie stalų. Iškilmingą šventinį vakarą pradėjo renginio šeimininkas, Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadas Stasys Knystautas, pabrėžęs, kad antrus metus iš eilės rengiama šventė jau tampa tradicija. Laikantis bajoriškų tradicijų, buvo sugiedotas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos himnas. Toliau žodį perėmė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) vadas Perlis Vaisieta, perskaitęs Lietuvos Respublikos Prezidentūros sveikinimą bajorams bei padėką už senųjų tradicijų puoselėjimą. Vėliau LBKS vadas Perlis Vaisieta pasveikino ir įteikė Garbės bajoro vardą Zigmantui Dargevičiui už aktyvią visuomeninę veiklą, mecenatystę ir finansinę paramą, puoselėjant Lietuvos istorinio–kultūrinio paveldo objektus, bei ilgametį reikšmingą dalyvavimą LBKS veikloje.
Visus renginio dalyvius pasveikino ir palaiminimą suteikė Šv. Jurgio kankinio bažnyčios brolis Bernardas, kurio žodžiai bei eilės renginio pradžioje suteikė sakralumo jausmą prieš artėjančias didžiąsias metų šventes.
Prieš edukaciją svečiai buvo vaišinami bajorišku patiekalu „Vereščiaka“ – neatsiejamu bajoriškos medžioklės valgiu, ruošiamu iš perlinių kruopų ir specialiai paruoštos žvėrienos. Pasistiprinę svečiai galėjo ramiai pasinerti į lektorių parengtas itin įdomias paskaitas. Edukacinėje dalyje mokslinės bendruomenės nariai pristatė savo tiriamuosius darbus ir objektus, susijusius su istorine ir šių laikų medžiokle. Socialinių mokslų daktaras, profesorius Eugenijus Skerstonas skaitė paskaitą „Karališkoji medžioklė Prancūzijoje – paslaptinga kilmingųjų pramoga“, kurioje apžvelgė visą medžioklės eigą ir etapus Liudvikų XIV, XV ir XVI valdymo laikais, kai medžioklė buvo griežtai reglamentuota ir apipinta įvairiais ceremonialais. Seimo narys, istorijos mokslų daktaras Valdas Rakutis papasakojo apie valdovo Žygimanto Augusto 1557 m. paskelbtą miškų įstatymą (Valakų reformą), reglamentavusį miškų naudojimą ir girininkų teises anais laikais. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, mokslų daktaras Darius Danusevičius pristatė vilkų genetikos tyrimus, o VDU mokslininkė, mokslų daktarė Renata Špinkytė – vilkų ir šunų hibridizacijos tyrimus bei šiuo metu Lietuvoje aptinkamas vilkų rūšis. Istorikė, mokslų daktarė Toma Zarankaitė-Margienė papasakojo apie stumbro medžioklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei pristatė tauro ir stumbro skirtumus.
Viso renginio metu svečiams gerą ir pakylėtą nuotaiką dovanojo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai Tomas Pavilionis ir Gabrielė Lileikaitė-Pavilionė, o svečių dėmesį prikaustė sportinių šokių klubo „Sūkurys“ šokėjai.
Renginio pabaigoje vienas iš jo organizatorių – Žilvinas Jonas Giedraitis – Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vardu visiems prie renginio prisidėjusiems asmenims įteikė simbolinius padėkos apdovanojimus kaip atminimo ženklą.
Renginį vainikavo šventinė vakarienė ir į pokylių salę įneštas tortas, puoštas Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos herbu bei fejerverkais.
Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vardu dėkojame visiems prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo, įgyvendinimo ir dalyvavimo. Tai – ne tik praeities pažinimas, tradicijų puoselėjimas, bet ir bendrystė, kuri kuria geresnę ateitį būsimoms kartoms.
Džiaugiamės, jog renginys sulaukė žiniasklaidos dėmesio ir dėkojame „Delfi” ir „Medžioklė” straipsnius parengusiems žurnalistams.
„Delfi“ portalo žurnalistė Dalia Vaitkutė-Šiaulienė
Nuoroda į straipsnį:
„Medžioklė” žurnalo redaktorės pavaduotoja ir žurnalistė Kate Šterna
Nuoroda į straipsnį:
Medžioklės nuotraukų autorius: Tomas Kulikauskas
Edukacinio renginio nuotraukų aturiai: Sigitas Chmieliauskas (h. Vanagas) ir Marius Staškevičius (h. Leliva)
Tekstas: LBKKS Tarybos nario Mariaus Staškevičiaus
